Į koplyčią Santjago karo akademijoje, kur mokėsi, o dabar yra pašarvotas A.Pinochetas, turi susirinkti jo giminaičiai, draugai ir Čilės karinių pajėgų vadovybė.

Kur bus kremuoti velionio palaikai, neskelbiama. Jo sūnus sakė, kad šeima nenori buvusio generolo laidoti žemėje, nes baiminasi, kad kapą gali išniekinti jo priešai.

Atsisveikinti su velioniu, kuris mirė po patirto infarkto, atėjo 13 tūkst. jo šalininkų; daug žmonių dar laukė naktį. Akademija bus atidaryta lankytojams iki antradienio 6 val. ryto vietos (11 val. Lietuvos) laiku, nors iš pradžių buvo planuojama, kad ji bus atvira devyniomis valandomis trumpiau.

Kariškiai pranešė, jog taip buvo nuspręsta, kad visi norintieji galėtų pamatyti pašarvotą generolą, kuris guli stikliniu dangčiu uždengtame karste, aprengtas tamsiai mėlyna karine uniforma. Prie karsto ant Čilės vėliavos padėti A.Pinocheto kepurė, kardas ir juostele apsiūtas kariškio švarkas.

Vyriausybė paneigė, kad A.Pinochetas bus pagerbtas kaip buvęs prezidentas. Čilės prezidentės Michelle Bachelet sprendimu, A.Pinočetas bus palaidotas su priderama pagarba kaip buvęs Čilės armijos vadas.

M.Bachelet paaiškino, kad tokį sprendimą priėmė "šalies labui".

"Kai visuomenėje nėra normų, įstatymų dėl panašių situacijų, - sakė prezidentė, - mes, valstybių vadovai, patys turime priimti sprendimus, galvodami apie savo šalį".

Su A.Pinocheto, atėjusio į valdžią 1973 metais per karinį perversmą, vardu susijusi visa Čilės istorijos epocha. Per 17 karinės diktatūros metų (1973-1990 metais) tūkstančiai politinių priešininkų žuvo ar dingo be žinios, o dar tūkstančiai, tarp kurių buvo ir dabartinė Čilės prezidentė, buvo priversti palikti šalį.

A.Pinochetas Čilės visuomenėje visada buvo vertinamas dvejopai. Itin smarkiai buvusio diktatoriaus priešininkų ir šalininkų nesutarimai pasireiškė po jo mirties.

Diktatūros aukų giminaičiai bei režimo priešininkai džiaugiasi ir apgailestauja tik dėl to, kad A.Pinochetas mirė nenubaustas, o jo draugai ir bendražygiai nuo pirmadienio ryto plūsta atsisveikinti su savo dievuku Santjago karo akademijoje.

Pirmieji visada kaltins buvusį diktatorių dėl savo artimųjų, kurių galbūt net negalėjo palaidoti, žūties, o antrieji nuoširdžiai manys, kad jis "išgelbėjo šalį nuo komunistų" ir išvedė ją iš krizės.