"Remiantis pirminiais duomenimis, galima sakyti, kad konstitucija priimta, ir nuo šiol gruodžio 10-oji gali tapti Konstitucijos diena", - spaudos konferencijoje sakė CRK vadovas Sergejus Nasibianas.

Kalnų Karabachas, kurio gyventojų daugumą sudaro armėnai, sovietmečiu įėjo į Azerbaidžano sudėtį. Regiono sprendimas pasitraukti iš Azerbaidžano sudėties išprovokavo aktyvius karinius veiksmus, per kuriuos žuvo 35 tūkst. žmonių, šimtai tūkstančių tapo pabėgėliais. Paliaubos buvo paskelbtos 1994 metais. Šiuo metu šalys veda derybas, kaip išspręsti konfliktą. Deryboms tarpininkauja Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija (ESBO).

Azerbaidžanas nepripažįsta Kalnų Karabacho apsisprendimo ir nepritarė rengiamam referendumui. Oficialiojo Baku nuomone, tai prieštarauja pastangoms pasiekti taiką ir stabilumą srityje.

Konstitucija numato padidinti parlamento vaidmenį ir sumažinti kai kuriuos šalies vadovo įgaliojimus.

Kalnų Karabacho prezidentas Arkadijus Gukasianas pirmadienį sakė, kad referendumo rezultatai "byloja, jog nepriklausomybės procesas yra nesustabdomas".

"Konstitucija turi didelės reikšmės ir pozityviai paveiks derybų procesą", - pareiškė jis spaudos konferencijoje.

Tuo abejoja Europos Sąjunga (ES), referendumą pavadinusi neteisėtu, kaip ir tą pačią dieną nuo Moldovos atskilusioje Padniestrėje ar anksčiau buvusiose Gruzijos autonomijose vykusius referendumus.

"Europos Sąjunga patvirtina, jog nepripažįsta nei Kalnų Karabacho nepriklausomybės, nei "referendumo", nei jo rezultatų... "Referendumo" organizavimas... neprisideda prie konstruktyvių pastangų sureguliuoti konfliktą", - sakoma ES pareiškime.

Azerbaidžanas išsireiškė daug griežčiau.

"Farsas, kokiu tapo referendumas Kalnų Karabache, turės neigiamų padarinių", - sakė žurnalistams Baku respublikos užsienio reikalų ministras Elmaras Mamedjarovas.

"Šis referendumas rodo, kad Armėnija nepasirengusi konstruktyvioms deryboms dėl Kalnų Karabacho", - pareiškė ministras.

Jerevano atsakymo nereikėjo ilgai laukti: Armėnijos URM vadovas plebiscitą Karabache pavadino atitinkančiu tarptautinius standartus ir papriekaištavo Baku.

"Azerbaidžano reakcija į demokratinius procesus Kalnų Karabache, atsisakymas įtraukti Kalnų Karabachą į derybų procesą, nuolatiniai militaristiniai raginimai trukdo procesui (sureguliavimo)", - sakė Vardanas Oskanianas, kurio žodžius pacitavo jo atstovas spaudai Vladimiras Karapetianas.

ESBO Minsko grupė, į kurią įeina Rusijos, JAV ir Prancūzijos atstovai, vėl paragino šalis ieškoti taikaus sprendimo.

"Bet koks Kalnų Karabacho statusas turi būti apibrėžtas be grasinimų ar jėgos panaudojimo, ir tik kaip dviejų šalių derybų Minsko proceso pagrindu rezultatas", - sakoma grupės pirmininkų pareiškime.