Balasavimas Kalnų Karabache pratęsia panašių referendumų seriją, vykstančią daugelyje nepripažintų buvusios Sovietų Sąjungos minivalstybių, tokių kaip Pietų Osetija Gruzijoje ar Padnestrė Moldovoje.

Šis balsavimas stebėtojams iš šalies atrodo kaip mėginimas atkreipti dėmesį į sunkią Kalnų Karabacho separatistų vyriausybės padėtį, siekiant pripažinimo nuo to laiko, kai dešimtojo dešimtmečio pradžioje kraštui karo keliu pavyko iškovoti faktinę nepriklausomybę nuo Azerbaidžano.

Kalnų Karabachas turi savo kariuomenę, vėliavą ir vyriausybę, turi daug nepriklausomos valstybės požymių, bet tarptautiniu mastu laikoma Azerbaidžano dalimi.

Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija praėjusią savaitę kritikavo artėjatį balsavimą dėl konstitucijos, sakydama, kad jis "trukdo vykstančiam taikos procesui" ir pridurdama, kad balsavimas Karabache negali būti laikomas teisėtu, kol į šią teritoriją nebus leidžiama sugrįžti ištremtiems azerbaidžaniečiams.

Nors derybos dėl konflikto sureguliavimo truko ne vienerius metus, Karabache nuo to mažai kas pasikeitė. Regionas, kuriame gyvena apie 140 tūkst. žmonių, išgyvena pagalbos iš kaimyninės Armėnijos dėka, taip pat nuo karo pabaigos yra dosniai remiamas milijonų armėnų, gyvenančių Vakaruose ar Rusijoje.

Susišaudymai per nelengvų paliaubų liniją su Azerbaidžanu yra tapę įprastu dalyku ir čia kiekvienais metais žūsta dešimtys abiejų pusių karių.

Konfliktas tarp Armėnijos ir Azerbaidžano kilo devinto dešimtmečio pabaigoje, tuo metu, kai Sovietų Sąjungoje kilo nepriklausomybės judėjimų banga.

Per šį konfliktą žuvo apie 25 tūkst. žmonių, apie milijoną jų buvo priversti palikti namus. 250 tūkst. armėnų bėgo iš Azerbaidžano miestų, o 750 tūkst. azerbaidžaniečių - iš Karabacho ir kitų vietovių, kurias buvo užėmusi Armėnijos kariuomenė.