Šokiruojantis sprendimas, kurį priėmė trys San Franciske posėdžiavę teisėjai, be abejonių sukels didžiulę audrą šalyje, kur santykiai tarp valstybės ir religijos nuo seno yra karštų debatų tema.

Tūkstančiai Jungtinių Valstijų vaikų nuo penkerių iki 11 metų pridėję dešinę ranką prie širdies prisiekia būti ištikimi "Jungtinių Amerikos Valstijų vėliavai, respublikai, kurią ji simbolizuoja, vienai tautai prieš Dievą, nedalomai, kurioje laisvė ir teisingumas egzistuoja visiems".

JAV prezidentas George'as W.Bushas (Džordžas V.Bušas) šį sprendimą pavadino "juokingu", o Senato daugumo lyderis Tomas Daschle'as (Tomas Dešlas) - "velniai žino kuo".

Devintosios apygardos apeliacinio teismo teisėjai du prieš vieną rašytiniame nuosprendyje pareiškė, kad žodžių junginys "prieš Dievą" tolygus tam, jog valstybė remia religiją, o tai pažeidžia Konstitucijos nuostatą, kad Bažnyčia atskirta nuo valstybės.

Nuosprendis buvo priimtas išnagrinėjus Michaelo Newdow (Maiklo Niudau), ateisto ir aštuonerių metų moksleivės iš Kalifornijos valstijos Sakramento miesto tėvo , kuris piktinosi, jog duktė mokykloje kas rytą turi skaityti ištikimybės priesaiką, skundą.

Jame jis teigė nesutinkąs su žodžiais "viena tauta prieš Dievą". Pasak M.Newdow, "aš turiu teisę auklėti savo dukrą ir užtikrinti, kad mokytojai mokykloje per prievarta nesistengtų įtvirtinti Dievo jos gyvenime".

Iš pradžių M.Newdow kreipėsi į žemesnės instancijos teismą. Federalinis teisėjas atmetė jo protestą, bet San Francisko apygardos federalinis teismas pripažino, kad jis teisus, ir patenkino apeliaciją.

"Tai religinio tikėjimo, būtent, monoteizmo, išpažinimas", - sakoma teisėjo Alfredo Goodwino (Alfredo Gudvino), kurį 1971 metais paskyrė prezidentas Richardas Nixonas (Ričardas Niksonas), paskelbtoje nuomonėje.

Pasak jo, žodžių junginys "viena tauta prieš Dieną" gali reikšti ir "prieš Jėzų", ir "prieš Višnų", ir "prieš Dzeusą", ir "prieš jokį Dievą", ir nė vienas šių variantų nėra neutralus religijos požiūriu, nes faktiškai remia monoteizmą.

Žodžiai "prieš Dievą" buvo įtraukti į priesaiką 1954 metais specialiu įstatymu, kurį priėmė Kongresas ir pasirašė prezidentas Dwightas Eisenhoweris (Dvaitas Eizehaueris).

"Milijonai mūsų moksleivių kiekviename mieste ir kiekviename regione kasdien prisieks ištikimybę mūsų šaliai, mūsų tautai ir Aukščiausiajam", - rašė D. Eisenhoweris.

Priesaiką parašė 1892 metais socialistas baptistas Francis Bellamy (1855 - 1931). Pirmoje versijoje buvo žodžiai apie ištikimybę "savo vėliavai", o ne JAV vėliavai. F.Bellamy pareiškė protestą, kai 1924 metais į priesaiką buvo įtraukti žodžiai apie ištikimybę Amerikos vėliavai.

Per Antrąjį pasaulinį karą Aukščiausiais Teismas priėmė nutarimą, kad negalima versti moksleivių duoti priesaiką.

Tačiau San Francisko apygardos teismo sprendime sakoma, jog kai priesaika buvo skaitoma klasėje, moksleivei, atsisakiusiai ištarti reikalaujamus žodžius, buvo pasiūlytas "nepriimtinas pasirinkimas arba dalyvauti, arba pareikšti protestą".

Ištikimybės priesaika yra įleidusi gilias šaknis į patriotizmu persisunkusią Amerikos visuomenę. Todėl teismo sprendimas jau sukėlė šalyje protestų audrą. Kongreso narys Bobas Barras (Bobas Baras) jau pareiškė, kad tai "idiotiškiausias" teismo sprendimas iš visų, kokius jam teko matyti.

Tačiau dabar aštuoniuose vakarinėse valstijose ir Guamo teritorijoje, kurias apima apygardos teismo jurisdikcija, priesaika gali būti paskelbta nekonstitucine. Beje, apygardos teismo sprendimas turi įsigalioti tik po kelių mėnesį.

Tikimasi, jog JAV administracija paduos apeliaciją į Aukščiausiąjį Teismą, kuris, beje, irgi savo posėdžius pradeda žodžiais: "Dieve gelbėk Jungtines Valstijas ir šį garbingą teismą".

Be to, žodžiai "Dievas mūsų viltis", puikuojasi ir ant kiekvieno Amerikos dolerio.