"NATO svarbiausia problema" N.Burnsas pavadino Afganistaną, kur dislokuotos iš viso 32 tūkst. karių Aljanso pajėgos.
Pasak jo, NATO kariuomenė "pamažu ima viršų" kovoje su priešininku, kuris anksčiau veikė "nesutikdamas pasipriešinimo".
Kai Aljanso šalių lyderiai svarstys, kaip vyksta kariniai veiksmai, "svarbiausia turi būti koalicijos pasiryžimas išlaikyti Afganistane savo pajėgų skaičių "bent jau dabartiniu lygiu".
N.Burnsas pripažino, kad dar viena rimta problema Afganistane - narkotikų prekyba.
Į kovą su ja, pasak diplomato, "reikia įtraukti tokias tarptautines institucijas kaip Jungtinės Tautos ir Europos Sąjunga, nes lėšomis, gautomis iš narkotikų kontrabandos, apmokamos sukilėlių pajėgos".
Prezidentas G.W.Bushas, pranešė N.Burnsas, ketina pasiūlyti Rygoje, kad "įgyvendinant pasaulinės partnerystės programą dalyvautų penkios (Aljansui nepriklausančios) valstybės". Tai Suomija ir Švedija, esančios Europoje, ir Japonija, Pietų Korėja ir Australija, esančios Ramiojo vandenyno baseino regione.
"Trys Azijos šalys, - sakė N.Burnsas, - neįeina į NATO ir nesiekia įstoti į Aljansą, o dvi Europos (šalys) nuo seno laikosi neutralumo politikos". Tačiau visos šios penkios valstybės, pabrėžė jis, dirbo su NATO Balkanuose ir Afganistane.
Pasak N.Burnso, per susitikimą Rygoje neketinama ką nors oficialiai pakviesti įstoti į NATO. Tačiau jis priminė G.W.Busho žodžius, kad JAV prezidentas remia Kroatijos stojimą į Aljansą, ir kvietimas jai bus įteiktas per 2008 metų vadovų susitikimą.
Diplomatas pridūrė, kad galimomis kandidatėmis įstoti laikomos Albanija ir Makedonija. Drauge jis pažymėjo, kad Ukraina ir Gruzija dalyvauja svarstant savo narystės Aljanse problemas ir nori gauti NATO partnerių statusą.
Baigiantis spaudos konferencijai N.Burnsas pridūrė, kad Rygoje JAV primygtinai reikalaus, kad "sąjungininkai išleistų daugiau lėšų Aljanso koviniam potencialui didinti".
Tik septynios iš 26 šalių narių, pažymėjo jis, išleidžia šiems tikslams 3 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP), o dauguma įeinančių į jį valstybių išleidžia gynybai tik mažiau nei 2 proc. BVP.