Drauge jis pabrėžė, kad "laivai paieškos darbus dirbo tik Rusijos teritoriniuose vandenyse".
"Mes suradome nuskendusius laivus tose vietose, kurios buvo pažymėtos mūsų žemėlapiuose, kaip galimos laivų žūties vietos", -sakė V.Masorinas.
Pasak admirolo, "Suomijos įlankos ruožas yra sudėtingiausias dujotiekiui tiesti" giluminių darbų atlikimo požiūriu.
Anksčiau būsimos ŠED trasoje mokslinio tyrimo laivai "Akademik Mstislav Keldyš", "Atlantniro" ir kiti, tarp jų ir iš užsienio, atliko geologinius ir inžinerinius tyrimus.
ŠED eis nuo Rusijai priklausančios Baltijos pakrantės dalies netoli Vyborgo iki Vokietijai priklausančios Baltijos pakrantės netoli Greifsvaldo.
2005 metų gruodį Babajeve, už 80 km nuo Sankt Peterburgo, pradėtas tiesti dujotiekis bus maždaug 1 200 km ilgio. 2010 metais numatoma atiduoti naudoti pirmąją ŠED atšaką, kurios pralaidumas bus maždaug 27,5 mlrd. kubinių metrų dujų per metus.
Pagrindinis ŠED statybos tikslas, kaip deklaruojama, - užtikrinti nepertraukiamą dujų tiekimą į Vakarų Europą.
Lenkija ir Baltijos šalys, priklausančios nuo Rytų energetikos šaltinių, kritikuoja Šiaurės Europos dujotiekio projektą, kaip neatsižvelgiantį į regiono energetinius poreikius ir suteikiantį Rusijai galimybę šantažuoti Rytų Europos šalis, nes duojtiekis tiesiamas aplenkiant jų teritorijas. Baltijos šalys ir Lenkija nuogąstauja, jog Rusija šį dujotiekį gali panaudoti kaip energetinės blokados ar manipuliavimo kainomis įrankį.
Būgštavimų taip pat kelia šio projekto ekologiniai aspektai, nes Baltijos jūros biologinė sistema labai trapi, be to, joje nuskandinta daug Antrojo pasaulinio karo cheminių ginklų.