Projektą inicijavo savo priešiškumu Baltijos šalių nepriklausomybei pagarsėjęs Valstybės Dūmos frakcijai nepriklausantis Viktoras Alksnis bei Komunistų frakcijos narys Anatolijus Čechojevas.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, BNS paprašytas pakomentuoti Dūmos deputatų iniciatyvą, sakė, jog "tokių spekuliacijų galime tikėtis ir daugiau".
"Suvokdamos, kad Lietuvos integracija į euroatlantines struktūras įžengė į baigiamąją fazę, įvairios radikalios jėgos stengsis visomis, net pačiomis keisčiausiomis priemonėmis, stabdyti šį procesą. Nepaisydami įvairių neatsakingų pareiškimų, mes ir būdami ES ir NATO nariais spręsime įvairias iškylančias problemas geros kaimynystės dvasia", - sakė A.Valionis.
"Tai yra provokacija, kuria bandoma sukiršinti mūsų tautas", - Dūmos narių iniciatyvą BNS apibūdino Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pirmininkas, Seimo narys Valdemaras Tomaševskis.
"Visi susitarimai dėl Vilniaus krašto yra seniai įteisinti Lietuvos ir Rusijos susitarime, kuris buvo pasirašytas 1991 metais. Jie taip pat įteisinti Lietuvos ir Rusijos sutartyje dėl sienų. Todėl nei diplomatiškai, nei politiškai šitų susitarimų niekas neperžiūrės ir nėra galimybės to padaryti", - komentuodamas Rusijos politikų iniciatyvą B NS sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas.
Jis pažymėjo, jog minėti pasiūlymai nėra oficiali Kremliaus pozicija. "Aš esu tikras, kad joks aukštesnis Rusijos pareigūnas ar užsienio reikalų ministras šio pasiūlymo nepalaikys", - pažymėjo URK vadovas.
Jo nuomone, iš įtakingų postų Valstybės Dūmoje išstumti komunistai tokiu būdu bando atkreipti į save dėmesį. Tačiau Rusijos Valstybės Dūmos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Dmitrijus Rogozinas televizijai teigė, jog įstatymo projektas turi "daug galimybių būti priimtas".
Lenkijos Seimo pirmininko pavaduotojas, vienas iš Lietuvos ir Lenkijos parlamentų asamblėjos pirmininkų, žinomas istorikas Tomaszas Nalęczas (Nalenčas) šią grupės Rusijos Dūmos deputatų iniciatyvą pavadino "istoriniu pokštu".
Jis BNS sakė, kad Lenkija nepripažįsta 1939 metų Molotovo-Ribentropo susitarimų, tačiau niekada nekėlė klausimo keisti po Antrojo pasaulinio karo nusistovėjusias savo šalies sienas.
"Šiandien Lietuva ir Lenkija - strateginiai partneriai, turime pasirašę dvišalę tarpvalstybinę sutartį, ir kalbėti apie mūsų šalių sienų peržiūrėjimą ne tik beprasmiška, bet ir kvaila", - pabrėžė Lenkijos Seimo vicepirmininkas.
Jo nuomone, apie Vilnijos atgavimą Lenkijoje jau niekas negalvoja ir visi tik džiaugiasi, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai yra patys geriausi ilgaamžėje dvišalėje istorijoje.
Projektą inicijuojantys Rusijos deputatai televizijai teigė, jog savo iniciatyva jie siekia priversti Lenkiją ir Lietuvą atsižvelgti į Rusijos reikalavimus sudaryti galimybę Rusijos piliečiams be vizų keliauti į Kaliningrado sritį ir iš jos, kai Lietuva ir Lenkija įstos į ES.
Lietuva ir Lenkija, laikydamosi Šengeno sutarties reikalavimų, kitais metais ketina panaikinti Kaliningrado srities gyventojams iki šiol taikomas vizų režimo išimtis. "Dėl to (įstatymo priėmimo - BNS) Lietuva jausis nejaukiai, o tai leistų jai priimti labiau pasvertą poziciją Kaliningrado klausimu", - NTV sakė A.Čechojevas.
Maskva nuogąstauja, kad Lietuvai ir Lenkijai tapus ES narėmis, Kaliningrado srities gyventojai dėl vizų režimo bus atkirsti nuo likusios Rusijos dalies, ir reikalauja nustatyti bevizio režimo "koridorius" per Lenkija ir Lietuvą.
"Tai - ne teritorinių pretenzijų kėlimas. Lietuvos-Lenkijos problema nėra mūsų problema. Jie patys turi tarpusavyje susitarti", - teigė V.Alksnis.
Du nacionaliniai Lenkijos dienraščiai "Trybuna" ir "Rzeczpospolita" apie Rusijos politikų iniciatyvą pranešė tokiomis antraštėmis: "Lenkai, imkite Vilnių", "Kaip sukiršinti Lietuvą ir Lenkiją".
Pasak "Trybuna", tokiu būdu siekiama iššaukti Lietuvos ir Lenkijos teritorinį konfliktą. Dienraščio "Rzeczpospolita" nuomone, "Rusija siekia daryti spaudimą Lietuvai, kad ši sutiktų atverti koridorių į Kaliningradą".
Lenkijos Lietuvos mylėtojų klubo pirmininkas Leonas Brodowskis BNS sakė, kad "apie Lietuvos ir Lenkijos sienų peržiūrėjimą negali būti nė kalbos, kadangi tai buvo sutvirtinta 1994 metais pasirašytoje dvišalėje tarpvalstybinėje sutartyje".
Minėtoje V.Alksnio ir A.Čechojevo iniciatyvoje provokacinius tikslus įžvelgė ir Rusijos Dešiniųjų sąjungos lyderis Borisas Nemcovas. "Tai neatitinka Rusijos interesų. Rusija pigaus provokatoriaus vaidmenyje yra ne ta Rusija, kuri mums reikalinga", - NTV televizijai teigė B.Nemcovas.
Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti pirmininkas Emanuelis Zingeris tokias Rusijos Dūmos deputatų iniciatyvas pavadino "spekuliacijomis istorinėmis temomis".
Pasak jo, Rusijos Dūmos deputatų iniciatyvos šiurkščiai pažeidžia Lietuvos ir Rusijos 1991 m. sutartį dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų bei visuotinai pripažįstamą sienų neliečiamumo ir teritorijos vientisumo principą.
Diplomatinis ginčas dėl Kaliningrado yra didžiausia kliūtis, trukdanti Rusijai plėtoti dvišalius santykius su ES, kuri mano, kad Rusijai negali būti suteikta išimčių dėl Šengeno sutarties, numatančios vizų įvedimą blokui nepriklausančių šalių piliečiams.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusią savaitę per Baltijos jūros valstybių tarybos vyriausybių vadovų susitikimą Sankt Peterburge užsipuolė ES planus dėl Kaliningrado srities ir pareiškė, kad vizų įvedimas šiam eksklavui būtų "blogiau už šaltąjį karą".
Ginčas dėl vizų Kaliningrado sričiai turėtų būti viena svarbiausių temų Europos Sąjungos viršūnių susitikime, kuris penktadienį ir šeštadienį vyks Ispanijos mieste Sevilijoje.
Be to, Rusijos užsienio reikalų ministras Igoris Ivanovas trečiadienį ir ketvirtadienį su vizitu lankysis Lenkijoje, kur Kaliningrado srities klausimą aptars su šios šalies vadovu Aleksandru Kwasniewskiu (Aleksandru Kvasnevskiu) ir kitais aukštais pareigūnais.
Lietuvos sostinę Vilnių 1920 metais okupavo ir prisijungė Lenkija. 1939 metais Vilnių iš Lenkijos atkariavo Sovietų Sąjunga ir atidavė jį Lietuvai.