Premjeras J.Kaczynskis pripažino, kad "Įstatymas ir teisingumas" daugumoje didžiųjų šalies miestų atsiliko nuo Pilietinės platformos. Jis kritikavo savo partijos oponentus ir menkino pradinių rezultatų reikšmę.
"Nepaisydama precedento neturinčių puolimų, nepaisydama visų provokacijų, su kuriomis susidūrėme, didelė gyventojų dalis supranta, kodėl mes darome tai, ką darome, ir mus remia", - sakė jis.
Lenkijos visuomeninė televizija ir privati televizijos stotis TVN nepateikė bendrų rinkimų rezultatų prognozių. Oficialūs rezultatai turėtų būti paskelbti pirmadienį, nurodė rinkimų komisija.
Prognozuojama, kad Varšuvoje Pilietinė platforma, surinkusi 43,4 proc. balsų, gaus 32 iš 60 vietų miesto taryboje ir kad "Įstatymas ir teisingumas", kuris gavo 30,2 proc. balsų, turės 17 vietų, pranešė televizijos.
Tačiau kol kas neaišku, kam atiteks sostinės mero kėdė - dabartiniam merui, "Įstatymo ir teisingumo" nariui ir buvusiam šalies vyriausybės vadovui Kazimierzui Marcinkiewicziui, ar jo varžovei, Pilietinės platformos kandidatei, buvusiai Lenkijos centrinio banko vadovei Hannai Gronkiewicz-Waltz (Hanai Gronkevič-Valc).
"Įstatymui ir teisingumui", kuris pastaruosius 14 mėnesių vadovavo Lenkijos vyriausybei, išsaugoti valdžią Varšuvoje yra garbės reikalas. L.Kaczynskis iki 2005-ųjų pabaigos, kai buvo išrinktas Lenkijos prezidentu, dirbo sostinės mero poste.
Balsavusiųjų apklausa rodė, kad K.Marcinkiewiczius surinko 36,77-38,6 proc. balsų, o H.Gronkiewicz-Waltz - 36,5-36,6 procento.
Pagal Lenkijos rinkimų taisykles, kandidatui reikia surinkti daugiau kaip 50 proc. balsų, kad jis būtų paskelbtas laimėtoju jau po pirmojo rinkimų rato. Atrodo, kad K.Marcinkiewicziui ir H.Gronkiewicz-Waltz teks varžytis antrajame rinkimų rate lapkričio 26 dieną.
Anksčiau visuomenės apklausos rodė, kad H.Gronkiewicz-Waltz per antrąjį rinkimų ratą turėtų įveikti K.Marcinkiewiczių.
Varšuvoje ir kituose didžiuosiuose miestuose taip pat atsigavo Lenkijos kairysis sparnas, rodo balsavusiųjų apklausa. Socialdemokratai, buvę komunistai, vietos rinkimams buvo suformavę precedento neturintį bloką su buvusiais disidentais iš antikomunistinio judėjimo "Solidarumas".
Per parlamento rinkimus 2005 metų rugsėjį socialdemokratai, kurių vyriausybę persekiojo kyšininkavimo skandalai, buvo beveik visiškai nustumti nuo valdžios - surinko tik 11 proc. balsų.
Varšuvoje kairiojo sparno blokas surinko 17,4 proc. balsų, o jo kandidatas į merus Marekas Borowskis - 20,4 proc. balsų, pranešė TVN.
Tuo tarpu kraštutinių dešiniųjų Lenkijos šeimų lyga, kuri yra mažesnioji Kaczynskių koalicuinės vyriausybės partnerė, atrodo, patyrė rimtą smūgį. Pranešama, kad įvairiose šalies dalyse ji surinko tik 2-3 proc. balsų.
Po istorinių rinkimų 1989-aisiais, kurie užbaigė komunistų valdymą, Lenkijos rinkėjų aktyvumas palaipsniui mažėjo ir pastaraisiais metais buvo maždaug 40 procentų.
Iki rinkimų apylinkių darbo pabaigos likus trims valandoms, savo balsus buvo atidavę tik 34,13 proc. rinkėjų, kurių iš viso yra 30 milijonų, nurodė nacionalinė rinkimų komisija. Per praėjusius vietos valdžios rinkimus 2002 metais balsavo tik 35 proc. visų šalies rinkėjų.
Prieš sekmadienio rinkimus analitikai sakė, kad jie sudarys sąlygas netvirtai Kaczynskių koalicijai, kurioje taip pat dalyvauja populistinė partija "Savigyna", ir opozicijai išbandyti jėgas prieš galimus naujus parlamento rinkimus.
"Įstatymui ir teisingumui" ir Pilietinei platformai po praėjusių metų rinkimų, per kuriuos liberalai nedaug atsiliko nuo konservatorių, nepavyko sudaryti koalicijos sutarties.
"Įstatymas ir teisingumas", "Savigyna" ir Lenkijos šeimų lyga anksčiau šiais metais vargais negalais suformavo koalicinę vyriausybę, bet ir susibūrusios į koaliciją šios partijos nuolat kivirčijosi, todėl ne kartą buvo kalbama apie galimus pirmalaikius parlamento rinkimus.