15 ES šalių nesutaria, ar reikia teikti tiesiogines išmokas ūkininkams iš daugiausiai neturtingų buvusių komunistinių šalių, kurios 2004 metais tikisi tapti ES narėmis. Vokietija labiau už kitas šalis norėtų atidėti šio klausimo svarstymą po rugsėjo mėnesį įvyksiančių jos parlamento rinkimų.

"Mes pasieksime sutarimą. Galbūt ne šiandien - tai mes dar pamatysime. Derybos bus tęsiamos", - pareiškė G.Verheugenas žurnalistams, atvykęs į Liuksemburgą vesti derybų su ES užsienio reikalų ministrais.

Vokietija, Didžioji Britanija ir kitos nemažą indėlį į ES biudžetą įnešančios šalys ragina radikaliai reformuoti brangiai atsieinančią Bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) ir nenori įsipareigoti neribotą laiką skirti tiesioginį finansavimą šalims kandidatėms.

Šios šalys pageidauja laiko, kad galėtų išnagrinėti ir apsvarstyti BŽŪP reformos pasiūlymus, kuriuos liepos mėnesį pateiks Europos Komisija (EK).

Tuo tarpu pagal EK parengtą griežtą ES plėtros programą ši sąjunga jau iki birželio pabaigos turėtų parengti bendrą derybų su šalimis kandidatėmis poziciją ūkininkų subsidijų klausimu.

G.Verheugenas prieš pirmadienio derybas neatrodė įsitempęs. "Mums reikalinga bendra pozicija dėl žemės ūkio, kad galėtume tęsti derybas, tačiau mums nereikalingas 100-procentinis susitarimas", - sakė komisaras.

Pasak jo, EK laikosi "strategijos sumažinti baigiamajam etapui liekančių problemų skaičių iki mažos saujelės, o tai yra visiškai įmanoma".

Danija, kuri nuo liepos 1 dienos perims ES pirmininkės pareigas iš Ispanijos, prognozavo, kad iki gruodžio mėnesį Kopenhagoje įvyksiančio viršūnių susitikimo spės užbaigti priėmimo derybas su kandidatėmis.

"Mes nemanome, kad plėtra užsitęs. Viena savaitė šen, kita savaitė ten, bet gruodžio mėnesį Kopenhagoje plėtra tikrai įvyks", - sakė žurnalistams Danijos užsienio reikalų ministras Peras Stigas Moelleris.

Po ES ministrų susitikimo Liuksemburge 12-os šalių kandidačių užsienio reikalų ministrai surengs derybas su ES atstovais dėl daugelio aktualių klausimų.