Šią savaitę Indijoje ir Pakistane besilankantis JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Richardas Armitage'as bei kitą savaitę į regioną atvykstantis gynybos sekretorius Donaldas Rumsfeldas, manoma, perduos šių šalių lyderiams griežtą žinią iš Vašingtono, mėginančio užkirsti kelią galimam dviejų branduolinių varžovių karui.

Tačiau ar Delis ir Islamabadas, prie bendros sienos sutelkę beveik milijoną karių, yra pasirengę išklausyti šią žinią ir imtis veiksmų konfrontacijai sumažinti, kyla rimtų abejonių.

"Jungtinės Valstijos privalo imtis veiksmų. Tačiau ar jie duos rezultatų, kol kas neaišku", - sakė buvęs valstybės sekretoriaus pavaduotojas Strobe'as Talbottas, Billo Clintono prezidentavimo metu aktyviai dirbęs su Indija ir Pakistanu.

Buvęs trijų Pakistano ministrų pirmininkų padėjėjas Husainas Haqqani, šiuo metu dirbantis Carnegie fonde, mano, kad Vašingtonas turi "gerų svertų" siekiant sušvelninti Indijos ir Pakistano konfrontaciją.

"Vašingtonas yra pagrindinis Pervezo Musharrafa rėmėjas Pakistane. Indijos vyriausybė dėjo dideles pastangas, siekdama užmegzti ypatingus santykius su Jungtinėmis Valstijomis. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad nė viena iš šių šalių nenorės pyktis su Vašingtonu", - sakė jis.

Tačiau vienas iš JAV Senato pareigūnų, nenorėjęs skelbti pavardės, sakė, jog Indija ir Pakistanas gali manyti, kad mes turime daugiau svertų, nei iš tiesų jų yra".

"Abi šalys tikisi, kad mes sutramdysime kitą priešininkę, - sakė jis. - Tačiau mes neturime tokių galių, apie kokias jos galvoja".

Per privačius pokalbius JAV pareigūnai reiškia rimtų abejonių dėl to, ar P.Musharrafas, pagrindinis Vašingtono sąjungininkas kovoje su terorizmu, yra pasirengęs ir pajėgus įgyvendinti savo pažadą pažaboti Pakistane veikiančius islamistų kovotojus, kurie rengia išpuolius ginčijamoje Kašmyro srityje.

Pareigūnai būgštauja, kad sprendimų priėmimo procesui didžiausią įtaką daro ne tarptautinės aplinkybės, bet politinė veikla šalies viduje, ypač Indijoje, kur dominuoja kietosios linijos šalininkai ir vyriausybei gresia žlugimas, jei jos veiksmai bus įvertinti kaip nuolaida konfrontacijoje su Pakistanu.

"Tikėtina, kad Indija ir Pakistanas nelabai nori įsiklausyti į tai, ką jiems sako amerikiečiai ar kitos šalys, - sakė pareigūnas. - Todėl labai svarbu, kad Armitage'o ir Rumsfeldo perduota žinia būtų labai griežta".

Tuo tarpu Jungtinės Valstijos, atrodo, nusprendė judėti dviem kryptimis.

Pirma, JAV specialiųjų tarnybų ekspertai paskelbia prognozes apie branduolinio karo pasekmes abiem šalims: 12 mln. žmonių gali žūti akimirksniu ir dar 7 mln. būti sužeisti.

Pasak ekspertų, net riboto pasikeitimo branduoliniais smūgiais padariniai gali būti katastrofiški, nes dėl aukų skaičiaus ne tik Indijos ir Pakistano, bet ir visų Artimųjų Rytų bei Pietryčių Azijos ligoninių sistemas ištiktų kolapsas.

Antra, JAV administracija nepraleidžia progos užsiminti, kad neseniai pagerėjusiems Vašingtono santykiams su Deliu ir Islamabadu iškilo rimta grėsmė.

"Jei Indija ir Pakistanas pradės karo veiksmus, jų politinių ir ekonominių santykių su likusiomis pasaulio šalimis raida bus sustabdyta ne vieniems metams", - pirmadienį "The Washington Post" sakė D.Rumsfeldas.