Įstatyme numatyta dar penkeriems metams pratęsti ekonomines sankcijas, dar žinomas kaip Irano-Libijos sankcijų aktas arba ILSA, siekiant atgrasinti įmones nuo investavimo į Irano energetikos sektorių. Libijai, kurios santykiai su Jungtinėmis Valstijomis pastaruoju metu pasitaisė, sankcijos nebus taikomos.
Jungtinės Valstijos ir kitos didžiosios pasaulio valstybės reikalauja, kad Iranas atsisakytų branduolinės programos, kuri, jų manymu, esanti skirta branduoliniams ginklams pasigaminti. Teheranas tai atkakliai neigia ir sako, kad branduolinis kuras reikalingas tik energijai gaminti.
Įstatyme taip pat yra numatytos privalomos ekonominės sankcijos visoms įmonėms, kurios tieks Iranui bet kokias prekes, paslaugas arba technologijas, kurios galėtų būti panaudotos branduolinių, cheminių ar biologinių ginklų programose.
Tačiau jis leidžia teikti paramą žmogaus teises ginančioms organizacijoms, demokratiniams judėjimams ir nepriklausomiems transliuotojams, kurie atitinka įstatyme nustatytus kriterijus.
Baltieji rūmai iš pradžių šiam įstatymui nepritarė, tačiau galiausiai įstatymų leidėjai sutiko suteikti prezidentui George'ui W.Bushui didesnę veiksmų laisvę atšaukiant sankcijas.