Prezidentas padėkojo susitikimo dalyviams už aktyvų dalyvavimą ir bešališką nuomonę svarstytiems klausimams. "Šis susitikimas parodė, jog bendromis visų konferencijos narių pastangomis per dešimt metų buvo pasiektas norėtas rezultatas", - sakė N.Nazarbajevas.
Azijos sąveikos ir pasitikėjimo stiprinimo konferencijos (ASPSK) dalyvių priimta deklaracija smerkia "visas terorizmo formas ir apraiškas, kur, kada ir kieno jis bebūtų vykdomas".
Indija kaltina Pakistaną remiant Kašmyre veikiančius separatistus ir užsienio teroristų reidus šiame Indijos kontroliuojamame regione.
Deklaraciją pasirašė Afganistanas, Azerbaidžanas, Kinija, Egiptas, Indija, Iranas, Izraelis, Kazachstanas, Kirgizija, Mongolija, Pakistanas, Palestina, Rusija, Tadžikija, Turkija ir Uzbekija.
Konferencijos dalyviai taip pat pasirašė Almatos Aktą dėl saugumo, bendradarbiavimo ir pasitikėjimo priemonių Azijos regione, smerkiantį "visas terorizmo formas ir apraiškas, bet kokią paramą arba pritarimą jam, taip pat jo nepasmerkimą".
Šiame akte apibrėžiami pagrindiniai konferencijos tikslai, o separatizmas įvardijamas kaip "viena pagrindinių grėsmių ir iššūkių saugumui bei stabilumui" regione. Svarbiausia šiame dokumente tai, kad jį pasirašiusios šalys įsipareigoja "neremti jokių separatistinių judėjimų kitos valstybės narės teritorijoje".
Konferencijos dalyvės ketina "apjungti pastangas siekiant užkirsti kelią terorizmui bei galimybei jį vykdyti ar finansuoti iš kurios nors valstybės teritorijos". Jos pasižada "nesuteikti apsaugos ar prieglobsčio teroristams".
Atskirame antiteroristiniame pareiškime konferencijos dalyvės išreiškė "gilų susirūpinimą dėl teroro išpuolių protrūkio visame pasaulyje, taip pat ir ASPSK šalyse".
"Mes apsisprendę kovoti su terorizmu ir stiprinti dvišalį, regioninį ir tarptautinį bendradarbiavimą vadovaujantis Jungtinių Tautų Įstatais", - rašoma pareiškime.
"Mes pabrėžiame, kad terorizmo likvidavimas yra bendras visų kultūrų ir civilizacijų tikslas", - teigiama dokumente.
Siekiant suderinti laisvo apsisprendimo ir teritorinio integralumo principus, Almatos Akte akcentuojamos "okupacijoje gyvenančių žmonių teisės", tačiau uždraudžiama jį pasirašiusioms šalims remti separatistinius judėjimus, veikiančius kitos ASPSK narės teritorijoje.
Indijos ministras pirmininkas Atalas Behari Vajpayee kiek anksčiau antradienį pareiškė, kad prie Indijos sienos yra "terorizmo ir religinio ekstremizmo epicentras", netiesiogiai apkaltindamas Pakistaną.
Tuo tarpu Pakistano prezidentas Pervezas Musharrafas, leisdamas suprasti, kad kalba apie Kašmyrą, pareiškė, kad Islamabadas "negali leisti veikti pavieniams teroristams ar jų grupėms, tačiau taip pat negali toleruoti tam tikrų valstybių vykdomos grobuoniškos politikos, kai okupuojamos teritorijos, o iš jose gyvenančių žmonių atimama laisvė".
ASPSK buvo įsteigta 1992 metais, kaip forumas svarstyti regioninio stabilumo ir saugumo klausimus, pagrindinį dėmesį skiriant terorizmo ir masinio naikinimo ginklų pavojams. Susitikimas Almatoje buvo pirmasis, kuriame dalyvavo šalių narių prezidentai ir vyriausybių vadovai.
Almatos akte numatoma nuo šiol tokius prezidentų ir premjerų susitikimus rengti kas ketverius metus. Taip pat numatyta galimybė "esant reikalui bendru sprendimu sušaukti neeilinį susitikimą". Tuo tarpu šalių narių užsienio reikalų ministrai posėdžiaus kas dveji metai.