Automatų schemas dalijo į kairę ir į dešinę
Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos Saugumo ir nusiginklavimo departamento direktoriaus Anatolijaus Antonovo, minėta kompanija – ne vienintelė Jungtinėse Valstijoje, užsiimanti nelegalia legendinio AK gamyba. Šioje šalyje priskaičiuojama dešimtys analogiškų firmų.
Anot „Newsweek“, tai nesunku paaiškinti – kadaise Rusija taip dosniai dalijosi su kitomis šalimis Michailo Kalašnikovo darbo vaisiais, kad dabar sumos, kurias ji galėjo gauti už licencijas, skaičiuojamos milijardais JAV dolerių. Ministerija stengiasi su „susitarimų pažeidėjais“ susitarti geruoju, o „Rosoboroneksport“ šią vasarą prabilo apie ieškinius piratams. Tačiau kuo toliau, tuo esą labiau miglotos tampa Rusijos teisės į vieną iš žinomiausių šios šalies pasiekimų. AK pamažu tampa visuotinio naudojimo preke, panašiai kaip vidaus degimo variklis, už kurią nereikia nieko mokėti.
Automatinį ginklą M. Kalašnikovas su bendradarbiais sukūrė 1947 metais. Jo veikimo principai žinoti jau anksčiau – vienas Anglijoje gyvenęs amerikietis buvo sumanęs šūvio išskiriamą energiją panaudoti šovinių keitimui. Vėliau kitas amerikietis nusprendė tam naudoti parako dujas. M. Kalašnikovas, naudojamasis pastarąja idėja, sukūrė AK-47 – didžiausią tuometinį ginklų gamybos pasiekimą.
Dabar 86 metų konstruktorius mėgsta tvirtinti, kad ginklą kūrė išskirtinai tėvynės gynybai. Iš pradžių esą taip ir buvo, tačiau jau šeštojo dešimtmečio viduryje tėvynė nusprendė, kad toks ginklas reikalingas jos sąjungininkams – esą taip iš karto bus unifikuota šių šalių ginkluotė, jei netyčia kiltų Trečiasis pasaulinis karas.
Varšuvos pakto pasirašymo išvakarėse Sovietų Sąjunga pasidalijo AK-47 gamybos technologija su Bulgarija, Vengrija ir Lenkija. Netrukus buvo atidaryta gamykla Kinijoje, po kelerių metų – Vokietijos Demokratinėje Respublikoje, Šiaurės Korėjoje, dar vėliau – Rumunijoje, Jugoslavijoje. Kuboje iškilusi gamykla automatais aprūpindavo ne tik Laisvės salą, bet ir pusę Lotynų Amerikos.
Anot Rusijos analizės ir technologijų centro direktoriaus Ruslano Puchovo, pagal Varšuvos paktą, visi susitarimai buvo paremti tik techniniai klausimais. „Tačiau tokie santykiai su sąjungininkais dažniausiai buvo beviltiški. Gryna politika. Arba tarpusavio sąskaitos: mes jums gamyklą, jūs mums – kumpius“, - pasakojo R. Puchovas.
Minėtų šalių licencijos jau esą pasibaigusios, o specialių licencijų, leidžiančių eksportuoti ten pagamintus ginklus, apskritai nebuvo. Tačiau kol galiojo Varšuvos paktas, SSRS visiems AK gamintojams garantuodavo reikiamų techninių dokumentų tiekimą. Laikui bėgant gamyklos pradėjo gaminti modernesnius AKM, AK-74. Aštuntajame-devintajame dešimtmečiuose “Kalašnikov” ginklai buvo naudojami visur, kur partizanai „kovojo“ su imperializmu. Dar daugiau – sovietiniai automatai atsirado net Zimbabvės ir Mozambiko herbuose. Žodis „Kalaš“ pastarojoje šalyje tapo vyrišku vardu.
Įrodyti teises Rusijai bus sunku
Tiesa, kai kurios šalys – Egiptas, Irakas, Libija – už automatų gamyklas atsiskaitydavo valiuta. Suomija net įsigijo teisę gaminti ir modifikuoti AK-47. Taip atsirado dar vienas plyšys, pro kurį sovietinė ginklo gamybos technologija pateko į svetimas rankas. Ilgainiui suomiai šias teises perpardavė Izraeliui, kur buvo pradėtas gaminti „Galil“. Iš Izraelio licenciją įsigijo italai, šveicarai, olandai, pietų afrikiečiai ir kroatai.
Slaptame „Rosoboroneksport“ „juodajame sąraše“ atsirado ne tik buvusių sovietinių šalių gamyklos, bet ir itališkų šautuvų „Beretta“ ir „Bernadelli“, Izraelio „Galil“, šveicarų „SIG-50“, olandų NM, belgų FNS gamintojai. Iš viso šiame sąraše – 11 valstybių. Ar dar 17 turėtų susimokėti už licencijas, ekspertai kol kas nesutaria. Ekspertų teigimu, apie 90 proc. tarptautinėje rinkoje esančių ginklų teisėtumas yra abejotinas. Remiantis šiais duomenimis paskaičiuota, kad per pastarąjį dešimtmetį Rusijos prarastos pajamos sudaro ne mažiau kaip 2 mlrd. JAV dolerių.
Tačiau įrodyti savo teises į „Kalašnikov“ šiai šaliai nebus lengva. Ekspertų tvirtinimu, kreipimasis į teismą taps pačia kraštutine priemone, mat ginklų autorystę liudijantys sovietiniai dokumentai nelaikomi patentais, o be jų jokių teisių įrodyti neįmanoma. Patentas JAV kainuoja 10 tūkst. dolerių, Europos Sąjungoje – ne mažiau kaip 20 tūkst. eurų. Patentuoti reikėtų kiekvieną naują detalę ir visose teritorijoje, kur gaminami „Kalašnikovai“. Rusija kol kas neturi galimybių įsigyti visų reikiamų patentų.
Patentų firmos „Gorodickis ir partneriai“ atstovas Vladimiras Meščeriakovas įsitikinęs, kad čia slypi ne juridinė, o politinė problema. Ši firma susikūrė vietoj sovietinės organizacijos „Sojuspatent“, kuri užregistravo daugumą M. Kalašnikovo ir įmonės „Ižmaš“ išradimų. Sovietmečiu buvo išduota 50 autorinių patvirtinimų gynybos srityje, ir visi šie išradimai iš karto būdavo įslaptinami bei užsienyje nepatentuojami. V. Meščeriakovo įsitikinimu, „AK tapo slaptumo auka“ – SSRS taip ir negavo juridinių teisių į šį ginklą užsienyje.
H.Chavezas įsigijo 100 tūkst. „Kalašnikovų“
Nuo 1999 metų „Ižmaš“ patentuoja atskiras „Kalašnikovo“ dalis – kol kas tai padaryti pavyko tik dešimtyje šalių. Tačiau daugelyje automatų iš originalaus AK-47 mažai kas beliko. Tai – dar viena aplinkybė, apsunkinanti Rusijos galimybes įrodyti savo teises į šiuos ginklus. Pasak knygų apie ginklų autoriaus Maksimo Popenkero, realiai pretenzijas galima pateikti tik trims šalims – Bulgarijai, Serbijai ir Egiptui, kuriose gaminamos kopijos, panašiausios į tikrąjį AK.
Užsienio reikalų ministerija siūlo gamintojams įsigyti rusiškas licencijas. Kinija, Slovėnija, Turkija ir Vengrija šiuo metu specialiai komisijai moka tik 5 proc. Lenkai, gaminantys automatus „Beril“, įsitikinę, kad mokėti nėra už ką.
Las Vegase, kur įsikūrė Bulgarijos ginklų gamintojo „Arsenal“ padalinys, gaminami tik vienetiniai ginklai. Masinė automatų, tiekiamų įvairiems režimams, gamyba, vyksta buvusio sovietinio bloko šalyse. 2003 metais bulgarai laimėjo konkursą tiekti ginklus Irako armijai. Pernai lenkai šiai valstybei perdavė 30 tūkst. „Kalašnikovų“. Be to, pernai Bulgarija ginklų parūpino gruzinams.
Tuo tarpu Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas šią vasarą iš Rusijos įsigijo 100 tūkst. AK-103 modelio automatų ir gamyklą savo gimtojoje šalyje.