Remiantis pasiūlytu įstatymo projektu, kova už laisvę laikomas pasipriešinimas sovietinei ir vokiečių okupacijai. Kovotojais už laisvę nelaikomi asmenys, dalyvavę kariniuose nusikaltimuose ir padarę nusikaltimų žmoniškumui.

Įstatymo projektas grindžiamas Estijos įėjimo 1940 metais į SSRS sudėtį nepripažinimu. "Remiantis tarptautine teise, Estijos Respublika galiojo de jure nepertraukiamai", - pažymima dokumente.

"Istorija susiklostė taip, kad estai simpatizavo veikiau karą pralaimėjusiai Vokietijai nei Rusijai. Mūsų nepriklausomybę sunaikino ne nacių Vokietija, o "raudonoji" Rusija, padariusi mūsų krašte daug blogio", - pareiškė vienas įstatymo projekto rengėjų, Estijos gynybos ministras Jurgenas Ligi (Jurgenas Ligis) interviu laikraščiui "Postimees", išspausdintame antradienį.

Jo nuomone, vėliau šis požiūris tik sustiprėjo. "Tuo metu, kai Vokietija sugrįžo į liberaliosios demokratijos kelią, Rusija dar ne vieną dešimtmetį piršo mums savo totalitarinius idealus ir neatsisakė jų iki šiol", - paaiškino J.Ligi.

Drauge jis pareiškė, jog nederama taikyti kovotojo už laisvę statuso estams, kariavusiems sovietinio estų šaulių korpuso sudėtyje.

"Jų tikslas buvo tik užbaigti karą ir grįžti namo. Jie net negalėjo įsivaizduoti, kad, apsivilkę valstybės, kuri pasmaugė Estiją, mundurą, jie kovojo už jos atkūrimą", - įsitikinęs Estijos ministras.

Užbaigęs nagrinėti šį įstatymo projektą parlamentas pradėjo per pirmąjį svarstymą nagrinėti įstatymo projektą "Dėl Estijos piliečių ginkluotos kovos su Sovietų Sąjungos karine okupacija".

Jį parengė opozicinės radikalios tautinės pakraipos partijos Tėvynės Sąjunga ir "Res Publica". Skirtingai nei vyriausybės parengtas įstatymo projektas, jis siūlo laikyti kovotojais už laisvę tik tuos, kurie kariavo su SSRS.