"Iranas pasiryžęs naudoti atominę energiją taikiems tikslams", - pridūrė jis.
M.Ahmadinejadas taip pat pareiškė, kad Iranas "nė per nago juodymą" nenusileis susidūręs su bauginimu, agresija ir nesutiks su tuo, kad būtų atimtos jo teisės.
"Jie (Vakarai) turėtų žinoti, kad iraniečių tauta nepasiduos spaudimui ir nesutiks su jokiu jos teisių pažeidimu", - sakė jis tą dieną, kai baigiasi JT nurodytas terminas.
Iranas ne kartą sakė, kad urano sodrinimas, kurį sustabdyti reikalauja JT, yra jo teisė ir jis jos neatsisakys. Ultimatumo, kurį Jungtinės Tautos pateikė Iranui, terminas baigiasi ketvirtadienį, rugpjūčio 31 dieną.
Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Kofi Annanas ketvirtadienį sakė, kad stengiamasi surengti Irano, penkių nuolatinių Saugumo Tarybos narių ir Vokietijos atstovų susitikimą dėl prieštaringai vertinamos Teherano branduolinės programos.
"Žinau, kad buvo bandoma organizuoti Irano ir kitų šešių veikėjų susitikimą. Tas susitikimas dar neįvyko", - per spaudos konferenciją Jordanijoje sakė K.Annanas.
Paklaustas apie galimybę įvesti sankcijas Iranui, jei jis nesustabdys urano sodrinimo, K.Annanas atsakė, kad padėtis yra "Saugumo Tarybos rankose".
"Man reikėtų palaikyti ryšį su veikėjais, kad sužinočiau, kaip jie ketina tęsti", - pridūrė jis.
JAV valstybės departamentas pareiškė, kad didžiosios pasaulio valstybės susitikimą dėl sankcijų Iranui surengs kitą savaitę Europoje.
Valstybės departamento atstovas spaudai Seanas McCormackas sakė, kad Iranas tikriausiai nesutiks su JT reikalavimais, todėl JAV valstybės sekretorės pavaduotojas Nicholas Burnsas ir Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Rusijos, Kinijos ir Vokietijos atstovai "kitos savaitės pradžioje" surengs susitikimą.
Jis nepasakė, kur gali būti surengtas susitikimas, kuriame vyks svarstymas, tačiau, pasak diplomatų, jis gali įvykti Berlyne ar Vienoje.
S.McCormackas sakė, kad rezoliucija turi pasiųsti "reikšmingą signalą ... kad tarptautinė bendruomenė sako tai, ką ir nori pasakyti", pradėdama įvesti Iranui vis griežtesnes sankcijas, kaip didžiosios valstybės žadėjo birželio mėnesį.
"(Burnsas) vyks į Europą, manau, kitą savaitę, kitos savaitės pradžioje. Tai tikriausiai bus pirmasis šios (didžiųjų valstybių) grupės susitikimas dėl konkrečių rezoliucijos formuluočių", - sakė S.McCormackas.
Jungtinės Tautos yra pasirengusios greitai įvesti sankcijas, o N.Burnsas televizijos kanalui CNN sakė: "Manome, kad dėl sankcijų režimo Saugumo Taryba susitars rugsėjį".
Paklaustas apie susirūpinimą, kad sankcijos galėtų išprovokuoti kerštą Jungtinėms Valstijoms, N.Burnsas atsakė: "Mūsų neįbaugins niekas, ką daro iraniečiai".
Kiti aukšto rango JAV pareigūnai pripažino, kad prireiks laiko ir pastangų susitarti dėl siūlomos rezoliucijos.
Europos diplomatai Jungtinėse Tautose Niujorke tikisi, kad Saugumo Taryba darbą dėl rezoliucijos sankcijų klausimu projekto pradės maždaug rugsėjo viduryje.
Vašingtonas derybų dėl sankcijų siekė prieš dvi savaites, bet Europos diplomatai sakė, jog nori dirbti lėčiau, kad Tarybos narės galėtų pasivyti po rugpjūčio atostogų.
Jungtinės Valstijos tvirtina, kad didžiosios valstybės yra vieningos dėl Irano, bet Rusija ir Kinija sankcijas ir toliau vertina be entuziazmo.
S.McCormackas pabrėžė, kad net ir prasidėjus diskusijoms dėl rezoliucijos Iranas galėtų nuspręsti nutraukti sodrinimo darbus ir sudaryti sąlygas platesnio masto deryboms dėl Vakarų pasiūlymų paketo.
JAV ir kitos valstybės taip pat planuoja intensyvinti Irano spaudimą už JT struktūrų ribų, sakė S.McCormackas ir kiti pareigūnai.
Iranui gresia sankcijos po to, kai ketvirtadienį JT atominės energetikos priežiūros agentūros ataskaitoje tikriausiai bus padaryta išvada, kad Teheranas ignoravo terminą atominio kuro programai sustabdyti. Vakarų valstybės mano, kad ši programa gali sudaryti sąlygas branduoliniams ginklams pasigaminti.
Prieš rugpjūčio 31-osios terminą Teheranas žadėjo niekada neatsisakyti šio projekto.
Pasak S.McCormacko, JAV nori spausti Irano vyriausybę keisti savo elgesį, ir dabar, Amerikos nuomone, sankcijos "yra pelnytos".
Jis atsisakė nurodyti, kokios sankcijos gali būti įvestos pirmiausia, bet nurodė, kad žingsniai bus laipsniški ir priklausys nuo iraniečių reakcijos.
Birželio mėnesį pateikdamos Iranui pasiūlymų paketą, kuriuo siekiama įtikinti iraniečius atsisakyti branduolinės programos, didžiosios valstybės taip pat nurodė, kokios sankcijos gali grėsti Teheranui, jei jis tos programos neatsisakys.
Tarp paminėtų sankcijų yra nemažai iš esmės simbolinių, pavyzdžiui, draudimas išduoti vizas Irano pareigūnams, jų lėšų užsienyje įšaldymas ir draudimas eksportuoti į Iraną su branduolinėmis technologijomis susijusias prekes.
Didelio masto ekonominiai embargai ir diplomatinė izoliacija gali būti taikomi vėliau.
Vis dėlto Saugumo Taryboje kol kas nėra bendros nuomonės dėl būtinybės įvesti sankcijas Iranui. Remti rezoliuciją dėl sankcijų yra nusiteikusi Didžioji Britanija, Vokietija ir Prancūzija, kuri užima ypač griežtą poziciją dėl Teherano.
Prancūzijos premjeras trečiadienį paragino tarptautinę bendriją laikytis "vieningai ir tvirtai" dėl Irano atominės programos.
Kalbėdamas Prancūzijos ambasadorių pasitarime, kuris vyko Paryžiuje, Dominique`as de Villepinas (Dominikas de Vilpenas) pavadino Teherano požiūrį į šią problemą "nepatenkinamu".
Pasak Prancūzijos vyriausybės vadovo, "esant tokiai padėčiai svarbu, kad tarptautinė bendrija išsaugotų vienybę ir tvirtumą, palikdama atviras duris dialogui".
Bet Rusija ir Kinija tam prieštarauja, ypač dėl ekonominių sumetimų. Rusija yra sudariusi daug milijardų vertės atominių reaktorių statybos sutartis, ne mažesnes sumas Maskva tikisi gauti iš ginklų tiekimo. Kadangi Vakarų pasaulis daug kur boikotuoja Iraną, Rusija yra jam vienintelė rimta ginkluotės eksportuotoja.
Pekinas turi dar svaresnių priežasčių: Kinija pretenduoja eksploatuoti naftos telkinius. Kaip metų pradžioje rašė "The Wall Street Journal", Pekinas iš visų jėgų stengiasi užbaigti suderinti daug milijardų vertės sandorius eksploatuoti Irano naftos telkinį mainais už 25 metams numatytą suskystintųjų dujų pardavimo sutartį.
Kinijos naftos kompanijos jau investavo į Iraną, siekdama aprūpinti kuru spartų savo šalies ekonomikos augimą.
Iranas rugpjūčio 22 dieną įteikė "šešetui" savo atsakymą raštu į jo siūlymus, kaip įveikti krizę. Tikslus jo turinys nežinomas, bet jame nėra sutikimo sustabdyti urano sodrinimą, o tik pareikštas pasiryžimas vesti dėl to derybas.
Irano branduolinė byla buvo perduota iš Tarptautinės atominės energetikos agentūros Jungtinėms Tautoms svarstyti liepos 12 dieną, kai Iranas atsisakė pateikti aiškų atsakymą į Europos šalių siūlymus, kaip būtų galima sureguliuoti branduolinę krizę.