Pasak A.Chramčichino, "sunku patikrinti, kur Iranas naudos pasigamintą sunkųjį vandenį - taikiame ar kariniame projekte, bet pasaulio bendrija vis dėlto turi surasti kontrolės būdų".
Savo ruožtu Karinio prognozavimo centro vadovas Anatolijus Cyganokas pareiškė agentūrai "Interfax", kad "Iranas dar kartą parodė pasauliui, kiek jis pasistūmėjo į priekį įsisavindamas branduolines technologijas".
A.Cyganokas neatmetė galimybės, kad Iranas artimiausiu metu pareikalaus peržiūrėti pasaulinius susitarimus dėl branduolinio ginklo neplatinimo.
Drauge ekspertas pabrėžė, kad, jo nuomone, "Teherano įgyvendinamos branduolinės programos prioritetas vis dėl to yra taikus aspektas".
Pasak A.Cyganoko, "Iranui, valdančiam 30 proc. Artimųjų Rytų regiono naftos, itin reikia naujų technologijų energetikos srityje - tai jam dabar svarbiausia".
Ekspertas pažymėjo, kad Iranas nedaro itin didelės paslapties iš savo branduolinės programos. "Čia nemėginama, kaip Šiaurės Korėjoje, įgyvendinti savo branduolinę programą slaptai nuo pasaulio, Teheranas pasirašė atitinkamus susitarimus ir pasiryžęs dirbti, kontroliuojamas Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA), - sako A.Cyganokas.
Pasak jo, Irano pasiektų laimėjimų branduolinėje srityje nereikia laikyti grėsme. "Pasaulio bendrija turi dirbti su Iranu, taip pat atsižvelgti į realybę. O realybė tokia, kad išlaikyti besivystančias šalis atokiau nuo branduolinių teritorijų nepavyks", -sakė ekspertas.