Vietoj ginklavimosi varžybų, kurios buvo žadamos, jei Vašingtonas pasitrauktų iš sutarties, George'as W.Bushas ir Vladimiras Putinas pasirašys trijų puslapių sutartį, kuria įsipareigos per dešimt metų dviem trečdaliais sumažinti savo branduolinius arsenalus.
Pasak JAV analitikų, toks posūkis atspindi esminį pokytį JAV ir Rusijos saugumo santykiuose po rugsėjo 11 dienos teroro išpuolių JAV bei suvokimą, kad Maskva nebegali duoti karinio atsako į visu pajėgumu tęsiamą JAV priešraketinio skydo kūrimą.
"Čia Putino pozicijos labai silpnos", - teigė Andrew Krepinevichas nepriklausomo Strategijos ir biudžeto reikalų centro direktorius. "Nei mūsų sąjungininkai nei amerikiečiai labai garsiai neprieštaravo Busho administracijos užimtai pozicijai", - teigė jis.
"O rusai, vertinant pagal gynybai skiriamus išteklius, negalėtų duoti karinio atsakymo", - sakė jis.
Kinija, kuri taip pat kritikavo JAV pasitraukimą iš PGS, nors nėra jos dalyvė, kol kas nerodo jokių branduolinio atsako ženklų.
Greitai turinčioje pasirodyti Pentagono ataskaitoje, kaip manoma, bus skelbiama, kad Kinija, kuri seniai sukūrė nedideles tarpžemyninių balistinių raketų pajėgas, kad atgrasintų JAV puolimą, toliau atnaujina branduolinių ginklų arsenalą ir bando naujas mobilias didelio nuotolio raketas.
Tačiau, analitikų teigimu, Kinijos pajėgų stiprinimas ir toliau yra nukreiptas į Taivaną ir siekiui sustiprinti įtaką Rytų Azijoje. "Manyčiau, kad jei ir kai mes sukursime priešraketinę gynybą, kurią jie laikys kariniu požiūriu efektyvia, jie stiprins savo branduolinį pajėgumą, kad galėtų grasinti Jungtinėms Valstijoms galima žala, - teigė A. Krepinevichas. - Tačiau iki to dar labai toli".
Gruodžio mėnesį G.W.Bushas paskelbė apie JAV ketinimą po šešių mėnesių pasitraukti iš PGS, kuri draudžia kurti nacionalinę priešraketinę gynybos sistemą bei numato apribojimus jos tyrimams ir bandymams.
Tris dešimtmečius sutartis sulaikė supervalstybes, užtikrindama, kad nė viena šalis neturės galimybės smogti kitai didelio branduolinio smūgio, pati neišvengdama atsakomojo puolimo tikimybės. Tačiau G.W.Busho administracija tikino, jog Rusija jau nebėra priešininkė, o Jungtinėms Valstijoms reikia priešraketinės gynybos sistemos, kad apsisaugotų nuo kitų galimų priešininkų, siekiančių sukurti didelio nuotolio raketas.
Šiais metais paskelbtoje branduolinės politikos apžvalgoje Pentagonas naująją atgrasinimo strategiją grindė mažesnėmis, bet stipriomis, branduolinėmis pajėgomis, kurios veiktų kartu su priešraketinės gynybos sistema.
Administracijos pareigūnai teigia, kad priešraketinę gynybą lengvai įveiktų net ir mažesnės Rusijos branduolinės pajėgos, taigi Maskvos atgrasinimo potencialas nesumažėtų. Tuo pat metu gynybos skydas palaužtų ribotą puolimą iš piktavalių šalių.
Kai kurie analitikai abejoja, ar į tokius skirtumus kariniai planuotojai atsižvelgs, kai sistema pradės veikti. "Šių dalykų neįmanoma atskirti, - tvirtino ginkluotės kontrolės ekspertas Robertas S.Norissas (Robertas S.Norisas) iš Gamtinių išteklių gynybos tarybos. - Tada gynyba taps galingu puolimo įrankiu, jei, žinoma, ji kada nors veiks".
Tačiau Pentagonas atgal jau nesižvalgo. Birželio 14-ąją, kitą dieną po to, kai baigs galioti PGS, JAV Fort Grilyje, Aliaskoje, pradės statyti šešias požemines šachtas raketoms bei vadovavimo centrą, pranešė Priešraketinės gynybos agentūros atstovas spaudai Rickas Lehneris. Darbus bandomajame objekte planuojama baigti iki rudens, kad JAV turėtų priešraketinės gynybos pagrindus, kuriais prireikus galėtų pasinaudoti.