Todėl Indija galėtų mobilizuoti daugiau kareivių. Tačiau trumpo karinio konflikto atveju geriau išvystyta ekonomika ir didesnis gyventojų skaičius nebūtinai reikštų privalumus, sakė Williamas Hopkinsonas (Viljamas Hopkinsonas) iš karališkojo tarptautinių santykių instituto (RIIA) Londone.

"Kai kurių Pakistano armijos dalinių ginkluotės kokybė tikriausiai yra geresnė už Indijos", - sakė W.Hopkinsonas agentūrai AFP.

"Jeigu įvyktų blogiausia ir prasidėtų karas, tarptautinis spaudimas nutraukti karo veiksmus tikriausiai būtų milžiniškas, todėl teorinis Indijos pranašumas ilgo karo atveju gali būti nesvarbus".

Kaip rodo tarptautinio strateginių studijų instituto Londone duomenys, Indijos karinėse pajėgose tarnauja apie 1 mln. 303 tūkst. karių, taip pat 535 tūkst. karių yra atsargoje. Tuo tarpu Pakistanas išlaiko 612 tūks. karių armiją bei 513 tūks. karių atsargą.

Didžiosios Britanijos savaitraščio "The Times" vertinimais, Indija turi apie 60 branduolinių galvučių, o Pakistanas - 25. Leidinio cituojamų šaltinių Britanijos vyriausybėje duomenims, Pakistano karinės pajėgos yra geresnės kokybės, todėl Pakistanas turėtų atremti pirmąjį Indijos puolimą.

Tačiau vėliau Indija galėtų pasinaudoti savo tradicinės ginkluotės gausa ir palaužti Pakistano gynybą. Pagal patį blogiausią Britanijos ministrų svarstytą konflikto scenarijų, tokioje situacijoje Islamabadas galėtų griebtis savo paskutinės gynybos priemonės - branduolinio ginklo.

Tačiau pagal tą patį scenarijų Indija turėtų atlaikyti pirmąjį Pakistano branduolinį smūgį ir galėtų atsakyti savuoju atominiu ginklu.

Ekspertai neatmeta branduolinio ginklo panaudojimo galimybės. "Jeigu viena iš konfliktuojančių pusių pralaimėtų tradicinę kovą, visiškai įmanoma, jog ji panaudos branduolinį ginklą. Nežinau ar atominis ginklas būtų naudojamas kaip taktinė priemonė, ar būtų bandoma sunaikinti priešo sostinę. Labiau tikėtinas taktinis panaudojimas, bet vėl gi, tai priklauso nuo vietos, kurioje yra priešo pajėgos, nes tikriausiai niekas nenorėtų sprogdinti branduolinius užtaisus savo šalies teritorijoje, nebent nebūtų kitos išeities", - aiškino W.Hopkinsas.

"Jeigu Pakistanas patirtų pralaimėjimą savo ar jo valdomo Kašmyro teritorijoje, jis galėtų smogti į tolimesnį priešo užnugarį į pajėgas, sutelktas už pirmojo ešelono," - pridūrė jis.