Tačiau nėra jokių požymių, kurie rodytų, kad Teheranas sutiko su pagrindiniu JT Saugumo Tarybos reikalavimu iki rugpjūčio 31-osios sustabdyti urano sodrinimą. Iranas šį terminą pavadino beprasmiu.
Vienas ES diplomatas sakė, jog Iranas atmetė sodrinimo sustabdymo prieš derybas galimybę, "bet parodė, kad galėtų sutikti su sustabdymu derybų metu".
Kiti diplomatai atsisakė patvirtinti, kad Iranas pademonstravo lankstumą sodrinimo sustabdymo klausimu.
Pasiūlymų paketą Iranui pateikusios Vokietija ir penkios nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės Didžioji Britanija, Kinija, Prancūzija, Rusija ir Jungtinės Valstijos apie iraniečių atsakymą nieko nekalba.
Kinija tik paragino Iraną atsižvelgti į tarptautinės bendrijos susirūpinimą.
"Kinai tikisi, kad Iranas rimtai apsvarstys tarptautinės bendrijos susirūpinimą ir imsis būtinų konstruktyvių žingsnių", - sakoma trečiadienį paskelbtame Užsienio reikalų ministerijos pareiškime, kuriame priduriama, kad Kinija "sąžiningai nagrinėja" Irano atsakymą.
"Taip pat tikimės, kad kitos šalys ir toliau bus kantrios ir ramios", - sakoma pareiškime.
Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Javieras Solana tik užsiminė, kad Irano atsakymas buvo "platus, todėl reikia detalios ir atidžios analizės".
Baltųjų rūmų atstovas antradienį sakė, kad JAV prezidentas George'as W.Bushas dar turi išnagrinėti iraniečių atsakymą.
Iranas, kuris pagal naftos eksporto apimtis yra ketvirta valstybė pasaulyje, nurodo, kad neatsisakys to, ką vadina savo teise sodrinti uraną atominėms elektrinėms, o Vakarų valstybės baiminasi, jog Teheranas nori įvaldyti sodrinimo technologijas tam, kad galėtų pasigaminti atominių bombų.
Iranas yra sakęs, kad jo atsakymas į pasiūlymus ekonomikos, saugumo ir branduolinėje srityse bus "daugiamatis". Tai rodytų, kad nėra paprasto "ne" ar paprasto "taip".
Iranas savo atsakymą tikriausiai parengė taip, kad Saugumo Tarybos narės Rusija ir Kinija, kurios yra svarbios Teherano prekybos partnerės ir be entuziazmo vertina galimas JT sankcijas, laikytųsi kitos pozicijos nei JAV, Prancūzija ir Didžioji Britanija, kurios remia griežtesnes priemones.
"Jie lažinasi, jog gali suskaldyti koaliciją ir atskirti vieną ar dvi Saugumo Tarybos nares, (kad jos) paremtų ką nors, kas būtų mažiau nei sustabdymas", - sakė ginkluotės neplatinimo ekspertas Jonas Wolfsthalas iš JAV įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų centro.
"Klausimas toks: ar Jungtinės Valstijos gali įtikinti tas šalis (Kiniją ir Rusiją) likti su jomis?", - sakė jis.
Kinija antradienį nurodė, kad grasinimai panaudoti jėgą ar taikyti sankcijas nepadeda.