Komitetas taip pat apsvarstė procedūras, kurios leistų referendumą dėl prezidento posto surengti "laisvės ir demokratijos aplinkoje bei pademonstruoti pasauliui Irako žmonių vienybę". Tačiau laikraštyje nenurodoma tiksli referendumo data.
1995 metų spalį Irake jau buvo surengtas panašus referendumas, kuriame už S.Husseiną, oficialiais duomenimis, balsavo 99,96 proc. rinkėjų. Šis referendumas įteisino jo valdymą septynerių metų laikotarpiui, kurį galima neribotai pratęsti.
Irako prezidentas taip pat užima ministro pirmininko, kariuomenės vyriausiojo vado, Revoliucinės vadovybės tarybos pirmininko bei valdančiosios partijos "Baath" generalinio sekretoriaus postus.
S.Husseinas, kuriam gegužės pabaigoje sueis 66 metai, nuo 1979 metų diktuoja šaliai savo valią. Jis vedė Iraką į niokojantį karą su Iranu. Vėliau, 1991 metais, Irako pajėgoms okupavus Kuveitą, kilo Persijos įlankos karas, po kurio Irakas jau daugiau kaip dešimtmetį kenčia sunkias Jungtinių Tautų sankcijas.
Po rugsėjo 11 dienos išpuolių Jungtinėse Valstijose šalies vadovas George'as W.Bushas (Džordžas V.Bušas) ne kartą tvirtino, jog būtina imtis veiksmų, kad būtų užkirstas kelias Irakui panaudoti masinio naikinimo ginklus.
Baltieji rūmai pranešė, jog G.W.Bushas neturi konkretaus karinio plano, kaip nuversti S.Husseino režimą, tačiau pripažino, jog Irako vadovo nušalinimas nuo valdžios yra vienas svarbiausių politinių tikslų.