Vartotojai įvertino kokybišką produktą
Vilija ir Vladas Baltuoniai Kretingos rajono Kalniškių kaime jau kone tris dešimtmečius puoselėja kalakutų ūkį, kur sukurta apie pusšimtis darbo vietų, o šviežia produkcija iš ūkio patenka tiesiai ant vartotojų stalo ir į ugdymo įstaigas. Tai puikus ES patvirtintos strategijos „Nuo lauko iki stalo", kuria siekiama kurti tvarias maisto sistemas ir kuri yra svarbi Žaliojo kurso dalis, vietinio įgyvendinimo pavyzdys. „Nuo lauko iki stalo" strategija siekia, kad maisto produktai išliktų saugūs, maistingi ir aukštos kokybės. Jie gaminami darant kuo mažesnį poveikį gamtai.
Vienu metu fermose laikoma iki 16 tūkst. kalakutų, o per metus užauginama ir paskerdžiama apie 40 tūkst. šių naminių paukščių. Ūkininkai dar augina nemažai grūdų, iš kurių gaminami lesalai kalakutams, paukščių mėšlu tręšiami pasėliai. Tokiu būdu jie valdo visą tvarios gamybos ciklą ir daug dėmesio skiria produkcijos kokybei.
Kalakutienos vartotojai tai puikiai įvertina. „Tie, kurie valgo mūsų pagamintą kalakutieną, sako, kad ji yra skanesnė. Smagu, kad pirkėjai įvertina mūsų siekį – gaminti kokybišką produktą", – pastebėjo V. Baltuonis.
Jis pasakojo, kad šiuos paukščius sumanė auginti tuo metu, kai Lietuvoje dar nebuvo nė vieno specializuoto kalakutų ūkio. Pirmąją inkubacinę baltųjų kalakutų kiaušinių siuntą teko atskraidinti iš Didžiosios Britanijos.
Ūkį sustiprino Kaimo plėtros programos parama
Dabar Baltuoniai jau gali džiaugtis nuoseklaus darbo rezultatais – ūkis turi gerą vardą, yra išplėtota kalakutienos prekyba turgavietėse, parduotuvėse, teikiančiose pirmumą kokybiškai ir sveikai produkcijai. Šeimos ūkis turi ir savo firminę kalakutienos parduotuvę Kretingoje, šalia kelio Šiauliai – Palanga. Susiklostė naujos tradicijos, kai ne viena įmonė per Kalėdas savo darbuotojams dovanoja po kretingiškių ūkyje užaugintą kalakutą.
Ūkininkas tvirtino, kad ūkiui sustiprėti padėjo europinės lėšos kartu su nacionalinio biudžeto įnašu. Jis pasinaudojo Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2022 m. programos (KPP) priemonės „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas" parama, įsigijo traktorių, kombainą ir kt.
V. Baltuonis teigė labai vertinantis KPP priemonės „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti pavojingų ligų grėsmes ir su jomis susijusias pasekmes" finansinį indėlį į ūkį.
„Esant ligų plitimo rizikai, paukščių ūkiui labai reikalingos biologinės saugos priemonės, atitinkama įranga. Kai atsirado galimybė gauti tam paramą, parengėme projektą. Patrauklu tai, kad kompensuota buvo 80 proc. projekto išlaidų. Įsigijome keletą vartų kompleksų, saugančių teritoriją, kad nepatektų pašaliniai asmenys ir gyvūnai iš aplinkos, fermų dezinfekcijai ir plovimui reikalingos įrangos ir priemonių", – pasakojo paukštininkystės ūkio savininkas.
Ruošiasi dalyvauti ekoschemose
V. Baltuonis atskleidė siekiantis, kad daugiau jų užaugintos kalakutienos pasiektų darželius ir mokyklas. „Tos ugdymo įstaigos, kurios pačios maitina vaikus, šį procesą organizuoja taip, kad jų auklėtiniai valgytų kokybišką maistą. Norėtųsi, kad tokių mokyklų ir darželių atsirastų daugiau", – kalbėjo ūkininkas.
Jis pridūrė, kad neseniai dalyvavo Klaipėdos regiono savivaldybes jungiančios asociacijos „Klaipėdos regionas" organizuotame renginyje, kur buvo diskutuota, kaip sukurti tvarią maisto tiekimo grandinę, kuri leistų daugiau vietos gamybos ūkių ir įmonių pagaminto šviežio maisto tiekti mokykloms. Kalakutų augintojams tokia schema būtų patraukli.
Kalakutų ūkio savininkas sakė, kad planuoja diegti dar aukštesnius gamybos standartus ir dalyvauti Strateginio plano ekoschemose, pagal kurias įsipareigos laikytis aukštesnių gyvūnų gerovės paukštininkystės ūkiuose reikalavimų.
Kiekvienas žemdirbys galės pasirinkti pagal savo ūkininkavimo kryptį tinkamas ekoschemas. Už jas mokamos papildomos išmokos turėtų paskatinti ūkininkus įsitraukti į šias praktikas ir taip prisidėti prie Žaliojo kurso tikslų – klimato kaitos stabdymo, aplinkosaugos problemų sprendimo, gyvūnų gerovės užtikrinimo.
Strateginiame plane numatoma, kad papildomos finansinės paspirties per ekoschemas sulauks tie paukštininkystės ūkiai, kurie užaugins paukščius be antibiotikų, sudarys jiems tinkamas poilsio sąlygas ir užtikrins pakankamą erdvę judėti.
Jau pirmaisiais Strateginio plano įgyvendinimo metais gerinti gyvūnų ir paukščių laikymo sąlygas šalies ūkiams bus skiriama daugiau nei 16 mln. eurų. Tikimasi, jog taip pavyks padidinti gyvūnų sveikatingumą ir gaminti dar aukštesnės kokybės produkciją.