Ilgametės tradicijos
Švedijos žemės ūkio universiteto (angl. SLU – Swedish University of Agricultural Sciences) specialistai pasakoja, kad per pastaruosius tris dešimtmečius jų šalyje sparčiai daugėjo ekologiškai dirbamų laukų. Šiuo metu švedų ūkininkai tvariai dirba beveik 20 proc. visų žemės naudmenų, o tai yra daugiau nei ES šalių vidurkis, siekiantis 9,1 proc. Tokiu būdu šalyje pagaminama beveik 1 mlrd. eurų vertės maisto produktų. Pagal tvariai pagaminto maisto suvartojimą augalininkystės ir pieno ūkiais garsėjanti Švedija užima penktą vietą Europoje.
„Įsitvirtinus cheminėmis trąšomis ir augalų apsaugos priemonėmis pagrįstai žemdirbystei, kaip ir visoje Europoje, Švedijoje imta vis labiau gilintis į jos poveikį aplinkai. Ilgainiui pastebėjome tokius neigiamus procesus, kaip trąšų išplovimas į vandens telkinius, dirvožemio pereikvojimas ar biologinės įvairovės nykimas. Visa tai paskatino Švediją tobulinti žemės ūkio strategiją ir sužadino vartotojų susirūpinimą dėl maisto kokybės. Todėl aštuntajame dešimtmetyje Švedijoje kilo aktyvus judėjimas už sveikatai naudingą maistą. Rūpestis sveikata ir aplinkos gerove skatino žmones vis labiau domėtis ir rinktis vietinių, ekologinių ūkių produktus. Kai 1995 m. Švedija prisijungė prie ES, ūkininkai sulaukė dar daugiau paramos ir palaikymo“, – apie Švedijos pasiekimus kalba SLU Ekologiško maisto ir ūkininkavimo centro direktorė dr. Johanna Spångberg.
Tuo tarpu daugiausia javus auginanti Danija buvo pirmoji šalis pasaulyje, nustačiusi aukštus ekologinio ūkininkavimo standartus ir pradėjusi pardavinėti ekologiniu prekės ženklu pažymėtus produktus. Todėl nestebina, kad būtent danai yra daugiausia ekologiškų produktų Europoje suvartojanti tauta. Pasak nevyriausybinės organizacijos „Ekologiška Danija“ (angl. Organic Denmark) Žemės ūkio ir maisto politikos skyriaus vadovės Sybille Kyed, pusė danų ekologiškus produktus, kurie sudaro 13 proc. visos maisto rinkos, perka kas savaitę.
Pašnekovė teigia, kad danai itin pasitiki vietinių gamintojų produkcija, todėl tikimasi, kad iki šio dešimtmečio pabaigos iš visų Danijoje nuperkamų maisto produktų trečdalį sudarys vietos ūkininkų tvariai užauginti gaminiai. „Žinoma, šie rezultatai neateina savaime. Mums juos pasiekti padeda glaudus mokslo, verslo, nevyriausybinio ir viešojo sektorių bendradarbiavimas“, – priduria ekologiškus ūkius buriančios asociacijos atstovė S. Kyed.
Žaliojo kurso tikslai – jau realybė
Skandinavų žemės ūkio politika yra glaudžiai susijusi su Žaliuoju kursu. Pasak dr. J. Spångberg, šis planas švedams ir danams padeda siekti pagrindinių žemės ūkio sektoriaus tikslų: didinti ūkių konkurencingumą bei aukštos pridėtinės vertės produktų gamybą, skatinti aktyvesnį gyventojų įsidarbinimą žemės ūkio versluose ir grįsti gamybą moderniomis technologijomis.
SLU mokslininkai džiaugiasi, kad anksti apie tvaresnę žemdirbystę pradėjusi svarstyti Švedija šiandien žengia vienu žingsniu toliau. Kai kurie šios šalies planai yra netgi ambicingesni nei Žaliojo kurso, kuris numato, kad iki 2030 m. žemės ūkyje pavyks 50 proc. sumažinti pesticidų ir 20 proc. sumažinti trąšų naudojimą, o ketvirtadalis žemės ūkio paskirties plotų bus skiriami ekologiniam ūkininkavimui. Švedija jau šiandien yra viena mažiausiai pesticidų ir trąšų naudojančių šalių pasaulyje, o iki šio dešimtmečio pabaigos, kaip ir Danija, tikisi pasiekti, kad trečdalis visų jos laukų būtų dirbami ekologiškai.
Viena iš Švedijos ir Danijos sėkmės paslapčių – aktyvus visuomenės švietimas apie tai, kad rinkdamiesi vietinius, tvariai užaugintus produktus jie ne tik remia ūkininkus, bet ir laimi patys. Pavyzdžiui, Švedijoje visi vartotojai gali naršyti specialiai jiems sukurtoje internetinėje svetainėje „Ką mokslininkai kalba apie tvarią produkciją?“, kurioje nuolat dalijamasi naujausiomis žiniomis apie maistą tiriančių mokslininkų atradimus. Tuo tarpu Danijoje rengiamos informacinės kampanijos, kurių metu gyventojai kviečiami apsilankyti vietos ūkiuose ir savo akimis pamatyti, kaip maistas atkeliauja iki jų stalo.
Pasak dr. J. Spångberg, švedus ir danus pirkti kokybišką maistą skatina rūpestis klimatu, aplinka, sveikata ir gyvūnų gerove. Ekspertės nuomone, Žaliasis kursas gali padėti šioms idėjoms plisti visoje ES. „Strategija „Nuo ūkio iki stalo“, atsižvelgianti į pandemijos sukeltus pokyčius ir sujungianti aplinkos, socialinį ir ekonominį tvarumą, turėtų padėti sukurti tvarias maisto sistemas. Taip galėsime užtikrinti stabilų apsirūpinimą maistu net ir susidūrus su visą pasaulį kamuojančiais iššūkiais. Pavyzdžiui, augančia urbanizacija, gamtos resursų pereikvojimu ar gamtinėmis stichijomis“, – viename iš savo tyrimų teigia SLU ekspertai.
Dėmesys žinių sklaidai
Pasiteiravus, kas padeda skandinavams žengti Žaliojo kurso keliu ir siekti ambicingų tikslų, dr. J. Spångberg sako, kad tam ypač pasitarnauja ūkiams teikiama parama. „Švedijoje daug valstybės biudžeto ir ES investicijų skiriama siekiant skatinti tvaresnį žemės ūkį, palaikyti ūkininkus, sumažinti jiems tenkančią mokesčių naštą bei padėti prisitaikyti prie aplinkos pokyčių ir diegti naujas darbo priemones. Taip pat lėšos investuojamos į žemės ūkio darbuotojų išsilavinimą, mokslinius tyrimus ir tarpsektorinį mokslininkų bei ūkininkų bendradarbiavimą.“
Tuo tarpu S. Kyed pasakoja, kad Danijoje visa ekologiško maisto gamybos grandinė yra kontroliuojama valstybės. Visi šalies ekologiniai ūkiai ne rečiau kaip kartą per metus yra kruopščiai tikrinami, jiems skiriama finansinė parama. Danai remia kovą su klimato kaitos priežastimis ir pasekmėmis, diegia darbo sąnaudas mažinančias technologijas, o aukštus kokybės standartus atitinkantiems produktams tai įrodančius sertifikatus suteikia nemokamai. Taip užtikrinama, kad pagaminami produktai atitiktų ES kokybės ir saugos reikalavimus.
„Danija labai rūpinasi žemės ūkio poveikiu klimatui, todėl net 60 proc. produktų į viešojo sektoriaus maitinimo įstaigas atkeliauja iš ekologinių ūkių. Vietos ūkininkai palaikomi ir skatinant jų produkcijos eksportą. Mūsų šalies žemės ūkio politika remiasi prielaida, kad institucijų ir ūkininkų partnerystė padeda įgyvendinti Danijos ekonomikos, aplinkos, sveikatos ir kaimo plėtros strateginius tikslus“, – dėsto pašnekovė iš Danijos.
Šiuo pavyzdžiu seka ir mūsų šalies žemės ūkio politika. Lietuvos ūkių atnaujinimas ir veiklą žalinti padedančios inovacijos, remiamos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP). KPP padeda įgyvendinti Žaliojo kurso tikslus, teikdama paramą agroaplinkosaugos priemonėms, ekologiniam ūkininkavimui ir pan. Naujuoju finansiniu laikotarpiu bus dar daugiau dėmesio skiriama aplinkos ir klimato tikslams, dar labiau skatinamas perėjimas prie tvaraus ūkininkavimo. Pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą ekologinis ūkininkavimas bus remiamas ir tiesioginėmis išmokomis, ir kaimo plėtros priemonėmis. Pagal KPP priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ visam 2014–2020 m. laikotarpiui ir 2021–2022 m. iš viso buvo skirta 318,60 mln. eurų. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane ekologiniam ūkininkavimui numatoma skirti 325,18 mln. eurų.
Lietuvoje ekologinės žemės ūkio paskirties žemės plotai 2020 m. sudarė 8 proc. žemės ūkio naudmenų (ES vidurkis – 9,1 proc.). Lietuvos tikslas – padvigubinti ekologinio ūkininkavimo plotus, kad 2030 m. jie sudarytų 16 proc. žemės ūkio naudmenų.
Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, auga ekologiškų produktų rinka. Imamasi įvairių iniciatyvų, skatinančių ekologiškų produktų vartojimo ir paklausos augimą: žalieji pirkimai, perdirbimo veiklų plėtra, trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtra, sertifikuotas ekologiškas viešasis maitinimas, vaikų maitinimas ekologišku maistu ugdymo įstaigose, visuomenės švietimas ir kt. Lietuva bendrame Baltijos šalių kontekste išsiskiria pagamintos ekologiškos produkcijos kiekiu, nors ekologiškai dirbamos žemės plotai yra, palyginti, mažesni.
Mokytis galima net ir iš klaidų
Ne tik Skandinavijos, bet ir Baltijos šalių žemės ūkiu besidominčios pašnekovės pastebi vis daugiau panašumų tarp Lietuvos, Danijos ir Švedijos. S. Kyed teigia, kad skandinavai kokybišku laiko maistą, kuris yra užaugintas vietiniuose ūkiuose, naudojant tvarias priemones. Už tokius gaminius gyventojai dažnai yra pasiryžę mokėti brangiau. Tyrimai rodo, kad ūkininkų ir vartotojų požiūris keičiasi ir Baltijos šalyse. Kaip ir Skandinavijoje, Lietuvoje ekologiško maisto rinka plečiasi ir auga vietinių vartotojų paklausa.
S. Kyed sako, kad nepriklausomai nuo to, ar kalbame apie Daniją, Švediją ar Lietuvą, atskirų šalių žemės ūkio politikos turėtų būti glaudžiai susijusios su bendrais ES tikslais. Jos nuomone, šiuo metu svarbiausia skatinti tvarų ūkininkavimą, užtikrinti iššūkiams atsparų maisto auginimą ir tiekimą, mažinti jo švaistymą, saugoti dirvožemio ir vandens kokybę. Lietuvoje šių tikslų siekti padeda ūkininkams skiriama parama pagal tokias KPP priemones, kaip „Ekologinis ūkininkavimas“, „Investicijos į materialųjį turtą“ ar „Bendradarbiavimas“.
Visgi, dr. J. Spångberg priduria, kad net ir skandinavų žemės ūkiui nepavyksta išvengti sunkumų. Pavyzdžiui, kilus COVID-19 pandemijai ir karui Ukrainoje bei šoktelėjus energetinių išteklių kainoms, Švedijoje pirmą kartą po daugelio metų pastebėtas nebe toks aktyvus domėjimasis ekologišku maistu. Pašnekovė pataria kitoms valstybėms nekartoti švedų, kuriems atrodo, kad jų šalis jau ir taip pakankamai tvari, klaidos.
„Žemės ūkio sektorius turi atsinaujinti, o nauji inovatyvūs sprendimai tam tikrų sunkumų sukelia ne tik vartotojams, bet ir ūkininkams. Pavyzdžiui, kyla dilemos, kaip sėti daugiau ekologiškų sėklų ir augalų veislių, naudoti mažiau trąšų ir cheminių augalų apsaugos priemonių. Tačiau bendradarbiaudami, dalydamiesi informacija ir patirtimi, galime drauge tvarkytis su šiomis problemomis“, – teigia SLU mokslininkė.
Skandinavų pavyzdžiu norintys sekti Lietuvos ūkininkai su informacija apie ūkių tobulinimui skiriamą paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą gali susipažinti ČIA ir ČIA. Daugiau informacijos apie paramos teikimo sąlygas, tvarką ir grafikus skaitykite ČIA.