Kodėl be bičių neišgyventume?

Jungtinių Tautų duomenimis, bitės apdulkina 71 iš 100 rūšių pasėlių, kurių derliumi maitinasi 90 proc. pasaulio gyventojų. Iš viso nuo bičių yra priklausomos 70–90 proc. žydinčių augalų kultūrų. Todėl augalus apdulkinančios bitės yra gyvybiškai svarbi ekosistemų dalis, padedanti užtikrinti tvarią žemės ūkio ateitį.

„Be bičių apdulkintojų nebūtų vaisių, uogų ar sėklų. Ilgainiui tai lemtų augalų nykimą, o kartu badą ir, ko gero, visos gyvūnijos išnykimą. Taigi, bitės yra tie ūkiniai gyvūnai, kurie teikia žmonėms produkciją, tačiau ir jų svarba žemės ūkiui dėl augalų apdulkinimo yra neįkainojama, – vertindamas bičių svarbą sako Žemės ūkio ministerijos Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus vedėjas Arūnas Šileika. – Jos ne tik aprūpina mus įvairiais naudingais produktais – medumi, bičių duonele, bičių pieneliu, žiedadulkėmis ar vašku – bet ir yra neatsiejama augalų gyvenimo dalis.“

Dar šią vasarą Lietuvoje garsiai nuskambėjo įvykiai Pakruojo rajone, kur Klovainių bitininkai aiškinosi, kas lėmė staigią jų laikomų bičių žūtį. Kartu su augalų apsaugos specialistais jie svarstė, ar šimtų bičių mirtį lėmė natūralios priežastys, ar netinkamai rapsų žydėjimo metu ūkininkų naudotos cheminės augalų apsaugos priemonės. Tad kas iš tiesų kelia grėsmę bitėms, o kartu ir mūsų ateičiai?

Priežasčių – ne viena

Bitininkystė Lietuvoje turi gilias tradicijas, o pagal bitininkų skaičių mūsų šalis yra viena iš lyderių visoje Europoje. Lietuvos bitininkų sąjungos duomenimis, 1 iš 266 lietuvių yra bitininkas, o iš viso šalyje darbuojasi 10 500 bitininkų, kurie prižiūri apie 220 000 bičių šeimų.

Pasiteiravus, kas kelia didžiausią grėsmę bitėms, miesto bitininkas ir miesto bitininkystės Lietuvoje pradininkas, „Urbanbee.lt“ steigėjas Paulius Chockevičius sako, kad daugelio jų mirčių priežastis yra įvairūs streso šaltiniai. Tarp jų – ne tik natūralios bičių ligos, bet ir žmonių veikla, vykdoma siekiant patenkinti nuolat augančius poreikius.

Šiandien ūkininkai turi išgauti didesnį derlių, todėl žemės ūkyje naudojama daugiau augalų apsaugos priemonių, kurios gali apnuodyti bites, sukelti jų paralyžių ar net pražudyti. Taip pat daugėja monokultūrų laukų, iškertama daugiau miškų, kurie yra natūrali bičių buveinė ir nektaro rinkimo vieta.

Miesto bitininkui antrina ir Lietuvos bitininkų sąjungos valdybos pirmininkas Tautvydas Vaičiūnas. Jo teigimu, bitės yra tarsi bioindikatoriai, nes pagal jų surenkamus produktus galima spręsti apie vietovės švarumą ar užterštumą. Dažniausiai bitės nektarą, žiedadulkes, vandenį ir pikį renka 3–4 km spinduliu nuo savo avilių, o tai sudaro apie 50 kv. km plotą – panašiai tiek, kiek aštunto pagal dydį Lietuvos miesto Mažeikių plotas.

„Į avilį patekusios pesticidų ir kitų medžiagų liekanos kenkia bičių šeimų vystymuisi bei mažina atsparumą ligoms. Lietuvoje turime gana gerai veikiančią augalų purškimo sistemą, kai žydintys augalai gali būti purškiami tik vakare, taip apsaugant vabzdžius.

Ūkininkai labai didele dalimi laikosi šių reikalavimų ir supranta šios sistemos naudą. Tad reikia ir toliau bendradarbiauti ir atrasti dar daugiau būdų, kaip dalį naudojamų pesticidų būtų galima pakeisti bičių apdulkinimo paslaugomis, taip saugant gamtą bei gaunant panašaus dydžio derlius“, – kalba T. Vaičiūnas.

Pašnekovas sako, kad tvaresnė žemės ūkio veikla svarbi ir dėl neigiamų klimato kaitos padarinių. Pavyzdžiui, ilgai užsitęsiančios sausros, tropiniai karščiai ar staigi temperatūrų kaita bitėms yra ne tik sunkiau pakeliami, bet ir kenkia jų mitybai bei imunitetui reikalingų augalų kokybei.

Bitės apdulkina mažiau augalų, suneša mažiau medaus, jo kokybė suprastėja, o esant nepalankioms aplinkos sąlygoms, silpsta bei nyksta ir pačios bitės.

Lietuvoje situacija kol kas nebloga

Statistika rodo, kad tiek bitininkų, tiek bičių šeimų Lietuvoje daugėja. P. Chockevičius teigia, kad Lietuva jau spėjo tapti bitininkystės ambasadore visame pasaulyje. Kasmet mūsų šalies bičių ūkiuose prisukama 6–8 tūkst. tonų medaus. Tai žymiai daugiau nei suvartoja vietos gyventojai, todėl beveik pusė aukštos kokybės lietuviško medaus eksportuojama į tokias užsienio šalis, kaip Vokietija, Prancūzija ar JAV.

Pasak jo, nors bičių nykimo problema neaplenkia ir Lietuvos, tačiau kol kas mūsų šalyje situacija kiek geresnė nei likusiame pasaulyje. Tyrimai rodo, kad dalyje užsienio šalių kasmet neišgyvena apie 30 proc. bičių populiacijos, o Lietuvoje – 10 proc. Visgi P. Chockevičius pabrėžia, kad siekiant ir toliau išlaikyti šias tendencijas, jau dabar reikia dėti pastangas užtikrinant bičių, o kartu ir žmonių gerovę.

Išeitį siūlo Žaliasis kursas

Pašnekovų teigimu, prisidėti sprendžiant bičių nykimo problemą gali visi gyventojai. Ypač daug naudos gali atnešti aktyvesnis medingų augalų sodinimas ir žaliųjų erdvių kūrimas. Jos ne tik teikia nektarą bitėms, bet ir mažina oro temperatūrą bei išsiskiriančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios skatina klimato kaitą, kiekį.

Kadangi augalų apsaugos priemonės yra viena iš priežasčių, lemiančių bičių skaičiaus mažėjimą, Europos Komisija priėmė sprendimą riboti tam tikrų pesticidų naudojimą. Bitininkas P. Chockevičius taip pat sako, kad spręsti šią bėdą galime mažindami ir tikslingiau naudodami pasitelkiamų cheminių priemonių kiekį tiek dideliuose ūkiuose, tiek kiekvieno iš mūsų soduose ar darželiuose. Jis tiki, kad šį tikslą įgyvendinti gali padėti ir Europos žaliasis kursas.

Europos žaliasis kursas numato, kad iki 2030 m. žemės ūkyje būtų 50 proc. sumažintas pesticidų ir 20 proc. trąšų naudojimas. Taip pat planuojama, kad ketvirtadalis žemės ūkio paskirties plotų bus skiriami ekologiniam ūkininkavimui.

Pagalbą atnaujinant ūkius ir taikant alternatyvias derlingumą skatinančias priemones ūkininkams užtikrina Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės, tokios kaip „Parama pelno nesiekiančioms investicijoms“, „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Natura 2000“, „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių“ ir kt. KPP skatina inovacijas ir žemės ūkiui svarbių žinių sklaidą, padeda didinti šio sektoriaus konkurencingumą, stiprinti maisto tiekimo grandines, mažinti klimato kaitą. KPP taip pat prisideda prie spartesnio Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo Lietuvoje ir bendro siekio, jog Europa būtų pirmasis pasaulyje neutralaus poveikio klimatui žemynas.

Be to, A. Šileikos teigimu, iš Lietuvos biudžeto ir KPP lėšų remiamos ir įvairios su bitininkyste susijusios veiklos, tokios, kaip bičių šeimų ar naujos įrangos įsigijimas. Taip pat parama teikiama mokymams, kurie skirti ne tik apmokyti jaunuosius bitininkus, bet ir parodyti bitininkystės svarbą bei priminti, kad be bičių neįmanoma užauginti gero derliaus.

Bitininkystės stiprinimas – bendras rūpestis

Lietuvos bitininkų sąjungos valdybos pirmininkas T. Vaičiūnas taip pat teigia, kad ir KPP, ir Žemės ūkio ministerijos teikiama parama padeda stiprinti bitininkystę mūsų šalyje. Jo nuomone, tvarią žemdirbystę, biologinės įvairovės išsaugojimą ir apsirūpinimą saugiu maistu skatinantis Žaliasis kursas suteikia progą integruoti bitininkystę į mums įprastą žemdirbystę ir taip ją dar labiau tobulinti.

„Sumažindami pesticidų naudojimą ne tik labiau saugotume bites, vandens telkinius ir gamtą, bet ir sutaupytume pesticidams įsigyti reikalingas lėšas. Tai būtų nauda ir ekonomikai, ir aplinkosaugai bei gana stiprus lūžis tvaresnio ūkininkavimo link “, – sako T. Vaičiūnas.

Bitininkai taip pat pabrėžia, kad pasirūpinti bičių saugumu gali padėti ir Žaliojo kurso skatinama trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtra. Rinkdamiesi vietinės kilmės, tvariai išgautą medų gyventojai prisidėtų prie bitininkystės plėtros. Ne ką mažiau svarbu remti ir bitininkystės mokslą bei tyrimus, kurie padėtų nustatyti bičių populiacijos kaitą ir ją lemiančias priežastis mūsų šalyje.

„Bitininkystei svarbu skirti reikiamą dėmesį, nesupaprastinti visko iki to, jog tai tik bitininkų reikalas ar kad bitės reikalingos tik medaus gavybai. Juk augalų apdulkinimas yra vienas iš esminių bioįvairovę užtikrinančių veiksnių. Todėl būtinas bendradarbiavimas tarp visuomenės, bitininkų, ūkininkų ir valdžios institucijų, kad bitėms būtų sukuriama kuo palankesnė aplinka, nes iššūkių šiuo metu tikrai yra daug“, – papildo didžiausios Lietuvos bitininkus vienijančios organizacijos atstovas T. Vaičiūnas.