Tvaresnio ūkininkavimo link
Europos Sąjungos (ES) kuruojamas Žaliasis kursas pastaruoju metu sulaukia vis daugiau dėmesio. Skelbiama, kad įgyvendinus šią strategiją, aplinkai teks mažesnė našta, o ūkininkavimas taps tvaresnis visoje Europoje. Tačiau kartu, kaip prognozuojama, ūkininkai užaugins mažiau produkcijos, o tai reiškia, kad mažės ir ES užauginamos produkcijos eksportas.
Tokius duomenis atskleidė Nyderlandų Vageningeno universiteto tyrėjų komanda, o šio tyrimo išvados plačiai išgarsėjo visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje.
Pasak vieno iš tyrėjų komandos nario prof. J. Bremmerio, ES nustačius tikslus pasiekti tvaresnes žemės ūkio praktikas jau iki 2030 m., tai turime daryti jau dabar. Nors kartu su kolegomis jo atliktame tyrime buvo kalbama apie situaciją Lenkijoje, pasak mokslininko, duomenis galima pritaikyti ir Lietuvai, su kuria ši šalis ribojasi. Be to, abiejose šalyse auginamos panašios augalų kultūros, analizuotos ir šiame tyrime, pavyzdžiui, rapsai, cukriniai runkeliai ir obuoliai.
„Didelį ES šalių susirūpinimą sukelia klimato kaita bei maisto grandinės problemos. Pastaruoju metu susidūrėme su pandemija, o dabar stebime ir Ukrainoje vykstantį karą. Tai akivaizdžiai parodo, kad turime imtis veiksmų, nes situacija yra kintanti, o maisto tiekimo grandinei tenkančius iššūkius svarbu spręsti jau dabar.
Iki 2030 m. ES norima sukurti sąžiningą, sveiką ir aplinkai nekenkiančią apsirūpinimo maistu sistemą. Todėl ieškoma būdų, kaip spręsti per didelę priklausomybę nuo mineralinių trąšų ir pesticidų. Taip pat svarstoma, kaip atsisakius šių priemonių susitvarkyti su gamtinėmis sąlygomis, temperatūrų šuoliais, padidėjusiu kritulių kiekiu, kurie menkina augalų atsparumą ligoms ir kenkėjams. Be to, dėmesys skiriamas ir gyvūnų gerovei bei biologinės įvairovės išsaugojimui.
Politikų bei visuomenės debatuose turėtų būti kalbama apie šias problemas ne tik šalies, bet ir pasaulio mastu. Su tuo tiesiogiai yra susijęs žemės ūkis ir visi to aspektai turi būti labai atsargiai aptariami, diskutuojami, ieškoma geriausių sprendimų“, – kalbėjo pašnekovas.
Kalbant apie maisto grandinę ir jai tenkančius iššūkius, mokslininkai pabrėžia, jog Žaliojo kurso pokyčiai lems sumažėjusią gamybą, o vidutiniškai derlių tai paveiks apie 10 proc.
Vartotojo atsakomybė
ES keliami tikslai, anot Vageningeno universiteto tyrėjo, padėtų bent iš dalies grąžinti skolą ateities kartoms ir sustabdyti spartėjančius klimato kaitos padarinius, su kuriais tiesiogiai susidurs ir Europos visuomenė.
„Mūsų augalininkystės ūkio tyrime buvo vertinami keturi scenarijai, apimantys skirtingus komponentus. Tyrimas parodė, kad pagal visus juos neigiamas poveikis produkcijos vertei apimtų nuo 3,4 mlrd. iki 12 mlrd. eurų.
Mes, kaip vartotojai, turime prisiimti atsakomybę už kasdienius veiksmus. Tvarūs sprendimai yra priimami kasdien ir Nyderlandai yra tikrai puikus to pavyzdys. Mes skiriame nemažai dėmesio tvarumui“, – sakė pašnekovas.
Patirčių, iš kurių galima pasimokyti, yra ir daugiau. Nors skirtingi ūkiai turi nevienodas sąlygas diegti tvarius ūkininkavimo metodus, tačiau Vageningeno universiteto tyrimo rezultatai parodė, kad tokios šalys kaip Suomija, nors ir nustatė pesticidų naudojimo kvotas, tačiau auginant dalį kultūrų, tokių kaip rapsai, nepatyrė ar patyrė tik mažus derliaus nuostolius.
Šalies ūkiai ėmėsi kitų priemonių, pavyzdžiui, pasitelkdami pažangius metodus ir technologijas, tobulina sėklų kokybę, augalų selekciją ir didina jų atsparumą piktžolėms ir ligoms. Pasak tyrėjo, tokie pokyčiai beveik nedaro įtakos produkcijos kainai, todėl netolimoje ateityje gali padėti žymiai padidinti derliaus kiekius.
Kodėl taip ilgai delsėme?
Remiantis Žaliojo kurso strategija, nuo 2030 metų ES yra numatyta 50 proc. sumažinti pesticidų naudojimą, bent 20 proc. sumažinti ūkiuose naudojamą trąšų kiekį. Taip pat planuojama 10 proc. sumažinti žemės ūkio naudojimo plotus bei 25 proc. padidinti ekologinio ūkininkavimo plotus. Tuo tarpu atsižvelgiant į reikalavimus Lietuvai, čia ekologinis ūkininkavimas sudarytų 15 proc. plotų, ariami plotai turėtų sumažėti 4 proc., o trąšų naudojimą reikėtų sumažinti bent 15 proc.
Mokslininkui pritarė ir Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė. Anot jos, siekti Žaliojo kurso tikslų ir imtis tokių priemonių kaip mokslinėmis žiniomis pagrįsti tvarūs ūkininkavimo būdai, aplinkai draugiškos technologijos, efektyvus organinių trąšų ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas ar biologinės įvairovės apsauga, gali atrodyti sudėtinga, nes pokytis bet kurioje srityje sukelia dvejones ir baimę. Tačiau kartu specialistė pastebėjo, jog aplinkai naudingų pokyčių svarbą visuomenė vis aiškiau supranta.
„Anksčiau delsimą ir veiksmų atidėliojimą lėmė tai, jog retas suprato, kokioje iš tiesų situacijoje esame. Manau, jog daugelis žmonių vis dar mano, kad klimato kaitos ar biologinės įvairovės nykimo situacija nėra kritinė, o kartais atrodo, kad net ir gerėjanti, nes pastaruoju metu tiek daug dėmesio skiriama tvarumui. Visgi svarbu suprasti, kad aplinkos būklė šiuo metu yra įsibėgėjančiai blogėjanti. Gamta nyksta, klimatas šyla ir šią situaciją giliname kasdieniais veiksmais“, – savo įžvalgomis dalijosi L. Paškevičiūtė.
Tarp išteklių išnaudojimo ir tvarumo
Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė taip pat pastebėjo, kad po Antrojo pasaulinio karo buvo sprendžiama bado problema, todėl buvo siekiama suintensyvinti augalininkystę ir patį žemės ūkį. Tačiau net ir šią problemą išsprendus ūkių intensyvėjimas liko. Tikslas išliko ne tvarus sugyvenimas su aplinka, o gamybos didinimas.
„Kaip ir kiekvienoje įmonėje siekiama maksimaliai išnaudoti išteklius, taip ir ūkiuose. Tik čia maksimaliai išnaudojamas kiekvienas žemės plotelis, naudojami cheminiai preparatai. Taip ilgainiui gamta ir jos tausojimas lieka paraštėse. Paradoksalu, tačiau chemijos – trąšų, pesticidų – naudojama net per daug, o reikiamų technologijų naudojimas ir atidus apskaičiavimas padėtų ir sutaupyti, ir mažiau teršti aplinką“, – pastebėjo L. Paškevičiūtė.
Svarstydama, kokie sprendimai jau dabar padėtų pasiekti reikiamų tikslų, ji pastebėjo, kad turėtume atkreipti dėmesį į tai, kad Europoje iššvaistoma net apie 30 proc. maisto. Ėmus spręsti šią problemą, būtų galima ne tik sumažinti vartojimą, bet ir apsaugoti mus supančius gamtos išteklius. Tai skatina ir Žaliasis kursas.
„Žaliasis kursas numato daug siekių, kur link turėtų judėti visa Europa. Tarp jų – ir trąšų bei pesticidų naudojimo mažinimas. Šie ir kiti rodikliai yra nustatyti europiniu lygiu, tiesa, kiekviena šalis link ambicingų europinių tikslų juda skirtingu tempu, nes šalys yra nevienodose startinėse pozicijose. Žaliasis kursas sulaukia įvairių reakcijų – vieni sveikina jo atsiradimą ir entuziastingai juo seka, kiti – tarsi prieštarauja. Tačiau jį, tik kiek kitu pavidalu, įgyvendiname jau nuo pat įstojimo į ES“, – teigia Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento direktorė Jurgita Stakėnienė.
Anot jos, kartais poreikis greičiau ir paprasčiau gauti pelną nusveria rūpestį aplinka. Kaip pavyzdį ji mini dėl kylančių grūdinių kultūrų supirkimo kainų augantį ariamų laukų plotą, tačiau, nepaisant įsipareigojimų, mažėjantį daugiamečių pievų plotą, kas, žinoma, turi įtakos ir gyvulininkystės ūkių plėtrai. Todėl Žemės ūkio ministerija Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos (KPP) lėšomis remia ne tik žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą, bet ir aplinką tausojančias ūkininkavimo praktikas, tokias kaip ekologinis ūkininkavimas ir specifinių pievų išlaikymas.
Pasak direktorės, dabartinė KPP puikiai atspindi Žaliojo kurso prioritetus ir ūkininkams jau dabar siūlo įvairias galimybes prisitaikyti prie klimato kaitos nulemtų pokyčių ir augančių aplinkosaugos reikalavimų. Pasinaudodami KPP lėšomis, ūkininkai gali modernizuoti savo ūkius, diegti inovacijas, kurti pažangias darbo vietas ar semtis naujausių žinių iš mokslininkų ir kitų ūkininkų.
Tuo pačiu paramos gavėjai sprendžia aplinkosaugos, ekonomines ir socialines problemas, nes ne tik mažina savo veiklos poveikį klimato kaitai, bet ir stiprina trumpas maisto tiekimo grandines, užtikrina, kad sveikais maisto produktais būtų aprūpinti visi gyventojai, prisideda prie kaimo vietovių plėtros, gražios aplinkos, švarių vandens telkinių, gryno oro išsaugojimo. Galima pasidžiaugti, kad ūkininkai yra pažangūs ir sąmoningi, o maistas ant vartotojų stalo yra sveikas ir kokybiškas.
Tokią paramą suteikia ir viena iš KPP priemonių „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“, padedanti atkurti, išsaugoti ir pagerinti su žemės ūkiu susijusias ekosistemas, skatinanti efektyvų išteklių naudojimą, ir remianti perėjimą prie draugiško ūkininkavimo bei klimato kaitai atsparių technologijų taikymo žemės ūkio ir maisto gamybos sektoriuose. Šiuos tikslus ir toliau numatoma įgyvendinti remiantis Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiu planu bei Žaliojo kurso strategija.
Rizikinga priklausomybė nuo trąšų
Rusijos karas, kuris šiuo metu vyksta Ukrainoje, taip pat sutrikdė ir iki tol veikusią trąšų tiekimo grandinę. Daugiausia trąšų atkeliaudavo būtent iš Rusijos ir Baltarusijos, todėl, kaip sako L. Paškevičiūtė, priklausomybė nuo trąšų yra rizikingas sprendimas.
„Lietuvoje yra nemažai ekologinių ūkių, kuriems pavyksta užauginti pakankamai gerus derlius, nenaudojant trąšų, cheminių priemonių. Būtent tokie ūkiai suteikia stabilumo ir ištikus krizinėms situacijoms, nes jie nepaveikūs išorės grėsmėms dėl sutrikusių tiekimo grandinių.
Mums nereikia tik gerovės sąlygomis maksimaliai intensyviai gaminančio ūkio. Mums šiandien reikia ir ūkio, kuris būtų kuo labiau nepriklausomas, prisitaikantis prie besikeičiančio klimato sąlygų ir net per krizes galintis stabiliai tiekti maisto produktus. Maisto tiekimo grandinėje turime nešvaistyti ir neeikvoti“, – sakė L. Paškevičiūtė.
Pasak J. Stakėnienės, svarbu skatinti tvarų žemės ūkį ir įgyvendinti žiedinės ekonomikos principus. Jos teigimu, Žaliasis kursas nesiekia mažinti gamybos apimčių, bet priešingai, turi didinti ūkių atsparumą nenumatytų krizių atveju ir nepriklausomybę nuo neatsinaujinančių energijos išteklių ar mineralinių trąšų, kurios sparčiai brangsta. Kitaip tariant, Žaliasis kursas moko išminties, kaip klestėti senkant žemės resursams.
„Žaliasis kursas ir jo tikslus įgyvendinanti KPP kuria viešąsias gėrybes, kurių naudą jaučia visi gyventojai. Juk kiekvienas iš mūsų nori ne tik valgyti sveiką ir kokybišką maistą, bet ir nuvykęs į kaimą matyti natūralų kraštovaizdį su jam būdingais elementais, pavyzdžiui, medeliais ar kūdromis. Todėl KPP paramą gaunantys ūkininkai ne tik įsigyja reikalingą įrangą, bet ir įsipareigoja užtikrinti švarią aplinką, tinkamai tvarkyti atliekas, investuoti į netaršią techniką ir alternatyvius energijos šaltinius. Naudą turėtų pajusti visi – ir ūkininkai, ir visuomenė, kuri, mokėdama mokesčius, taip pat yra aktyvi Žaliojo kurso dalyvė“, – pastebi ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento direktorė J. Stakėnienė.