Kas yra bearimė žemdirbystė?
Tradiciniai žemės dirbimo būdai, tokie kaip arimas, lėkščiavimas ar kultivavimas, nebestebina net mažiau apie žemės ūkį išmanančių žmonių. Tačiau bearimė žemdirbystė ir joje pasitelkiami padargai daugeliui dar gali pasirodyti naujovė.
Kaip neariant laukų užauginti gausų derlių? 20 m. patirtį taikant įvairias bearimės žemdirbystės technologijas sukaupęs nepriklausomas ekspertas Tautvydas Beinoras įsitikinęs, kad taip žemę galima dirbti ne ką mažiau efektyviai nei įprastu būdu.
Bearimėje žemdirbystėje dirvožemis sėjai paruošiamas be arimo. Kitaip tariant, specialiu diskiniu ar noraginiu skutiku dirvos sluoksniai su jame esančiomis augalinėmis liekanomis suardomi ir iš dalies sumaišomi, bet neapverčiami, kaip kad ariant žemę plūgu.
T. Beinoras pabrėžia, kad tausojamoji žemdirbystė daro mažesnį neigiamą poveikį aplinkai. Pasak jo, natūraliai gamtoje žemę purena augalų šaknys, kurios liečiasi su dirvožemyje glūdinčiomis bakterijomis, grybais, sliekais ar įvairiais vabalais. Šie organizmai perduoda augalų gyvybingumui svarbių elementų, o pastarieji atsilygina, išskirdami tokias maisto medžiagas, kaip angliavandeniai ar cukrus.
„Žmogaus veikla turėtų kuo mažiau pažeisti šiuos natūralius procesus. Norint ūkininkauti tvariai, pirmiausiai reikia išmokti saugoti ir tausoti dirvą, kuri yra joje gyvenančios, sunkiai įsivaizduojamos ir menkai pažįstamos gyvybės namai“, – kalba pašnekovas.
Bearimės žemdirbystės pranašumai
2021 m. duomenimis, Lietuvoje bearimiu būdu dirbama 445 000 hektarų žemės. Tačiau daugiau nei du dešimtmečius veikiančios bendrovės „Alfa agro“ direktorius Virginijus Beinoras tiki, kad šie plotai tik dar labiau plėsis. Bearimes technologijas pasitelkiančio augalininkystės ūkio vadovas sako, kad jos padeda taupyti laiką, resursus ir techniką.
Arimo, lyginimo ir kultivavimo technologijas pakeitus dirvos skutiku, ūkininkai lauką apsėja kviečiais, rapsais, miežiais, pupomis ir žirniais per vieną ar du važiavimus.
Todėl, pasak pašnekovo, tyrimai rodo, kad palyginti su intensyviu žemės dirbimu, bearimė žemdirbystė padeda 30 proc. sutrumpinti darbų atlikimo laiką ir 44 proc. sumažina degalų poreikį. Tokiu būdu ketvirtadaliu atpinga ir bendri veiklos kaštai.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad bearimės technologijos padeda gerinti dirvožemio kokybę. Per žiemą iki pagrindinių augalų sėjos auginami tarpiniai pasėliai atkuria dirvožemio struktūrą ir neleidžia plisti piktžolėms. O rečiau mechaniškai judinama dirva mažiau suslegiama, mažėja ir vėjo bei vandens sukeliami erozijos padariniai.
Tinkamai taikomos bearimės žemės dirbimo technologijos leidžia ūkyje naudoti mažiau trąšų bei augalų apsaugos priemonių ir padeda išsaugoti biologinę įvairovę. Be to, „Alfa agro“ direktoriaus teigimu, palyginti su giliu arimu, žemę dirbant bearimiu būdu į aplinką išsiskiria beveik 40 proc. mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o dirvožemyje sukaupiama daugiau organinės anglies.
„Tvarumas yra vienas didžiausių dabarties iššūkių. Klimato kaita ir finansinės krizės parodė, kad greito pelno ir trumpalaikių tikslų siekimas turi itin neigiamų padarinių. O tvarumas, priešingai, užtikrina, kad ateitis būtų kuriama atsakingai ir ilgam“, – kalba V. Beinoras, kurio vadovaujama įmonė pasinaudojo ir ūkių modernizavimą skatinančios ankstesniojo kaimo plėtros programos laikotarpio priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ lėšomis, o taip pat Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos (KPP) priemonių „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“ bei „Agrarinė aplinkosauga“ parama, skirta saugoti ir tausoti aplinką. KPP agroaplinkosaugos priemonės itin glaudžiai susijusios su Žaliojo kurso siekiais.
Vienas iš Žaliojo kurso prioritetų
Pasak Žemės ūkio ministro patarėjos klimato ir agroaplinkosaugos klausimams Kristinos Simonaitytės, bearimės žemdirbystės skatinami pokyčiai yra glaudžiai susiję su įvairiais Europos žaliojo kurso tikslais. Pasauliui susiduriant su vis didesnėmis klimato kaitos ir aplinkos taršos grėsmėmis, ši Europos Komisijos nustatyta politikos kryptis kaip niekada svarbi, norint išsaugoti natūralią gamtą, gryną orą ir švarų vandenį bei išvengti rimtų sveikatos problemų.
Žaliąją transformaciją skatinančios investicijos nukreiptos ir į trumpesnes maisto tiekimo grandines bei ekologinį ūkininkavimą. Tai reiškia, kad pirkėjų stalus turėtų pasiekti daugiau įperkamo, kokybiško ir sveiko maisto tiesiai iš ekologinių ūkių. Pastebima ir tai, kad vis daugiau žmonių rūpi tinkamas nepanaudotų produktų ar kitų atliekų rūšiavimas ir perdirbimas.
Todėl norint pasiekti šiuos tikslus ir paskatinti perėjimą prie tvarios ekonomikos bei aplinkai draugiškos maisto gamybos, bearimei žemdirbystei taip pat skiriamas ypatingas dėmesys. T. Beinoro teigimu, gerai nuteikia tai, kad mus supančią aplinką gerbiantiems ūkininkams Žaliasis kursas jau dabar yra neatsiejama gyvenimo dalis.
Rinktis skatina noras sumažinti riziką
Tuo tarpu nuo 2008 m. Mažeikių rajone ūkininkaujantis Audrius Vanagas pasirinko išskirtinę bearimės žemdirbystės šaką.
Pašnekovas pasakoja, kad jau 3 m. rapsus, kviečius, miežius, pupas ir žirnius sėja tiesiogiai be žemės dirbimo. Išbandyti tokią technologiją jis nusprendė, kai prieš keletą metų nepavyko paruošti liūčių ir sausrų nualintos dirvos žieminių javų sėjai. Susidūręs su finansiniais iššūkiais, žemdirbys pradėjo ieškoti išeičių, kurios sumažintų ūkininkavimo riziką. Tad šiandien lauko darbuose jis pasitelkia tik tiesioginės sėjos sėjamąją.
„Dirvą apsėdami tiesiogiai siekiame kuo ilgiau išlaikyti jos paviršių padengtą įvairiomis augalinėmis liekanomis, o augalus auginti taip, kad jų šaknys išliktų gyvybingos ir gautų jiems reikalingas mineralines medžiagas. Šis žemės dirbimo būdas yra vienas iš paskutinių žingsnių ūkininkauti tvariai, saugoti dirvožemį nuo erozijos, auginti sveikus augalus ir gauti sveiką produkciją“, – aiškina ūkininkas.
Jis vadovauja Lietuvos grūdų augintojų asociacijos grupei, kuri vienija 32 inovatyvius ūkininkus, užsiimančius tiesiogine sėja be žemės dirbimo.
A. Vanagas sako, kad dažnai rinktis bearimes technologijas žemdirbius paskatina mažesnės darbo ir technikos aptarnavimo sąnaudos. Tačiau vėliau, norėdami gauti kuo didesnį ir sveikesnį derlių nealindami dirvožemio, dauguma ima aktyviai užsiimti dirvotyra.
Ūkininkai domisi, kaip gali gerinti dirvožemio struktūrą, auginti kuo daugiau augalų rūšių ir naudoti mažiau mineralinių trąšų bei augalų apsaugos priemonių.
Padeda spręsti iššūkius
Kaip ir bet kuri kita žemdirbystės forma, bearimės technologijos turi ir savų iššūkių. Ūkininkai sako, kad toks žemės dirbimo būdas neįsivaizduojamas be kompleksinių sprendinių, tokių kaip sėjos kokybės gerinimas ar kova su derliui grasinančiais kenkėjais.
Nepriklausomai nuo to, ariamąją ar bearimę žemdirbystę pasirinko, ūkininkai taip pat turi įvertinti rizikas, susijusias su nenuspėjamais orais, svyruojančiomis kuro, trąšų ir sėklų kainomis, darbo jėgos poreikiu ar investicijomis į techniką.
Šiuos iššūkius spręsti ir bearimėmis technologijomis dirbamų laukų plotus plėsti turėtų padėti ir teikiama parama.
Žemės ūkio ministro patarėja K. Simonaitytė pasakoja, kad nuo kitų metų bus pradėtas įgyvendinti naujasis Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginis planas. Jame numatyta apie 1,2 mlrd. eurų lėšų skirti veikloms, susijusioms su klimatu ir aplinka. Viena iš jų apima ir tikslą skatinti žemę dirbti bearimėmis technologijomis.
„Palyginti su tradiciniu ūkininkavimu, bearimės tausojamosios žemdirbystės technologijų naudojimas yra susijęs su papildomomis išlaidomis. Atsižvelgiant į tai ir siekiant paskatinti perėjimą prie tokių technologijų, ūkininkams bus mokamos kompensacinės išmokos“, – teigia Žemės ūkio ministerijos atstovė.
Taip pat jau šiemet pradės veikti ir paramos priemonė, skatinanti įsigyti tausojamosios žemdirbystės techniką.
2022-2023 m. tam numatyta skirti 8 mln. eurų lėšų su galimybe pridėti papildomus 22 mln. eurų vėlesniais metais. Ši priemonė finansuojama iš Europos Sąjungos Modernizavimo fondo, skirto energetinio efektyvumo didinimui Lietuvoje ir dar devyniose Rytų bei Centrinės Europos šalyse.
Neabejoja tvarios žemdirbystės ateitimi
Žemės ūkio ministro patarėja pažymi, kad aktyvi tausojamosios žemdirbystės plėtra gali padėti pasiekti ambicingą Europos žaliojo kurso tikslą, jog Europa taptų pirmu klimatui neutraliu žemynu pasaulyje.
Jai pritaria ir T. Beinoras, tikintis, kad vis daugiau ūkių pasitelks supaprastintą žemės dirbimą, o galiausiai ir visiškai atsisakys arimo. Pašnekovo teigimu, tai padaryti svarbu ne tik dėl švaresnės aplinkos, sveikesnio maisto, bet ir ekonominės naudos taip ūkininkaujantiems žemdirbiams.
Tuo tarpu praktiškai bearimes technologijas pasitelkiantys ūkininkai neabejoja, kad jų ūkiai atstovauja ateities žemdirbystei. O keičiantis klimatui ir susiduriant su iššūkiais dėl iškastinio kuro gavybos ir kainų, tausojamoji žemdirbystė yra tvariausias pasirinkimas.
„Tvarus ūkininkavimas ir toliau dar labiau populiarės, nes ūkiuose vadžias perima jauni, žingeidūs ūkininkai. Jie turi galimybę naudotis plačiais informacijos ištekliais, todėl nesudėtingai gali sukurti savitą darbo viziją ir įvertinti tvaraus ūkininkavimo pliusus ir minusus. Kuo mažiau kišimės į dirvą – tuo ji bus sveikesnė“, – teigia žemdirbys A. Vanagas, pasinaudojęs gamtos tausojimui skirta Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos parama „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“.