Kita vertus, „daugelio sporto šakų prigimtis suponuoja neteisingą požiūrį ir elgesį su moterimis bei su kitais vyrais“[1], nes sportas grindžiamas idėja laimėti prieš kito žmogaus dominavimą. Tai kuria konkretų bendravimo su mus supančiu pasauliu modelį. O tai savo ruožtu lemia į sportą panašų požiūrį tose gyvenimo srityse, kur jo neturėtų būti, pavyzdžiui, santykiuose. Ši psichologinė įtampa kyla dėl to, kad „norėdami įrodyti savo vyriškumą sporte, sportininkai savo kūnu nuolat įrodinėja savo statusą pergalės forma. Šis ciklas reikalauja tam tikros agresijos - tikimasi, kad patys sėkmingiausi sportininkai apgins savo titulus arba imsis naujų iššūkių.“[2]

Žinoma, sporte galima rasti teigiamų aspektų, pavyzdžiui - fizinę treniruotę. Kūnas yra tarsi projektas, kurį mes lipdome skirtingais būdais, tačiau tikslas yra vienas - tapti geresniais. Tai yra viso gyvenimo siekis, todėl nelabai tinka kalbant apie sportą dėl laimėjimo. Fizinės treniruotės mums parodo, kad žmonės yra linkę tobulėti, bet tuo pačiu ir tai, kaip greitai galime persistengti ir viską sugadinti siekdami to tobulumo. Fizinė sveikata yra vienas iš būdų, kaip mes tobulėjame, bet toli gražu ne vienintelis būdas. Tobulinti save kaip žmogų yra privaloma, tačiau klausimas - kaip mes tai darome. Problema yra ta, kad daugeliui vyrų sportas yra vienintelis būdas parodyti, koks vyriškas jis yra vyras. Pavyzdžiui, net 30% apklaustų vyrų vis dar teigia, jog domėjimasis sportu yra labiau vyriškas užsiėmimas nei domėjimasis kultūra.

Galima pastebėti įdomią tendenciją, pavyzdžiui, yra daug teatro prodiuserių ir režisierių vyrų, tačiau pagrindinė teatrų auditorija yra moterys. Kodėl? Kaip pažymi socialinių tinklų turinio kūrėja Gabija Bekerė, vyrai labiau susikoncentravę į tikslo siekimą, o moterys labiau mėgsta pastebėti ir mėgautis grožiu, todėl ir teatruose lankosi dažniau nei vyrai.

Gabija Bekerė

Šiandien vyrai kultūrinę veiklą suvokia geriau nei anksčiau, tačiau sportas vis dar yra labai svarbus vyriškumą apibrėžiantis faktorius. Kai vyras žiūri futbolo rungtynes, kažkas viduje pažadinama, galbūt dėl to, kaip jis buvo auginamas, galbūt tai mūsų protėvių genetinis palikimas. Tačiau tai nereiškia, kad teatro spektaklis negali suteikti to paties. Vyrai domisi ne tik sportu, bet ir visu pasauliu. Jei varžybos yra jų gyvenimo dalis, tada sportas yra puikiai praleistas laikas, tačiau tuo pat metu kultūrinis renginys taip pat gali būti gera alternatyva. Svarbiausia, kad nei sportas, nei kultūra, nei gamta, nei kokia nors kita veikla neturėtų būti konkretus vyriškumą apibrėžiantis faktorius. Tai turėtume būti mes patys, kurie, rūpindamiesi savo gerove, surastume savo vietą ir veiklą, per kurią apibrėžtume savo vyriškumą.

Turėdami 60 metų patirtį, stebėjome vyriškumo raidą. Todėl drąsiai galime teigti, kad vyriškumas ir rūpestis yra neatsiejami dalykai. Nuo reklamos kampanijų iki produktų „Dove Men + Care“ švenčia šiuolaikinį vyriškumą ir parodo, kad vyrai turi rūpintis savimi.

*Remtasi apklausos duomenimis, kuri buvo paskelbta Dove Lietuva Facebook puslapyje 2021 m. balandžio 9 - 16 dienomis. Respondentų skaičius - 203.
[1] Drummond. M. Sport and Images of Masculinity: The Meaning of Relationships in the Life Course of “Elite” Male Athletes. // The Journal of Men’s Studies. 2002. p. 131
[1] Dufur, M. J. Gender and Sport // Handbook of the Sociology of Gender. Springer, 2006. p. 585