Laboratorijoje auginama paukštiena
Kaip rašoma Everydayhealth.com, Amerikoje veikianti kompanija „Upside Foods“ neseniai paskelbė, kad galės prekiauti laboratorijoje iš ląstelių užauginta paukštiena. Iki šiol tai buvo eksperimentinis produktas, kurį mokslininkai kūrė kaip alternatyvą įprastai mėsai ar žuviai.
Žurnalas „Poultry World“ tik patvirtina prognozes, jog populiarumo viršūnėje esanti vištiena tapo labiausiai vartojamu gyvulininkystės produktu pasaulyje. Ypač išaugusį vištienos vartojimo poreikį specialistai stebi dar besiformuojančiose rinkose ir trečiojo pasaulio šalyse. Paukštienos, o ypač vištienos populiarumą lemia ne tik tai, kad ši mėsa yra sveika ir pripažinta visaverčiu baltymų šaltiniu, bet ir tai, kad visos religijos ir pažiūros bei sveikatos specialistai neprieštarauja jos vartojimui.
Prognozuojama, kad ir po 2050 m. vištiena išliks vienu svarbiausių maisto grandinės elementų dėl savo pasiekiamumo, tvarumo ir naudos sveikatai.
Besikeičiantis ūkininkavimo modelis
„Vilniaus paukštyno“ Auginimo vadovas Saulius Petkevičius sako, kad šiuo metu pasaulyje gyvenant daugiau nei 8 mlrd. žmonių ir šiam skaičiui augant prioritetu tampa tvari maisto grandinė. „Karas, paukščių gripas ir buvusi koronaviruso pandemija parodė, kad maisto grandinės užtikrinimas kritinėmis sąlygomis yra ypač svarbus. Pramonėje netrūksta iššūkių, kurie apsunkina galimybę tiekti maistą“, – pažymi specialistas.
Pašnekovo teigimu, prieš 10–20 m. paukštininkystė buvo vertinama kaip problematiška ir tarši sritis, kurioje visiškai nebuvo skiriamas dėmesys gamtos apsaugai ar gyvūnų gerovei. Tačiau šis ūkininkavimo modelis keičiasi pastaraisiais dešimtmečiais. Europos Sąjungoje (ES) ir Amerikoje skiriamas didelis dėmesys tvarumui bei paukščių gerovei. Eilėje šalių, o tarp jų ir Lietuvoje, pasikeitę prioritetai padiktavo naują ir modernų požiūrį į paukštininkystės verslą.
„Tiesa ta, kad vien uždirbamais pinigais šiame versle visko skaičiuoti negalima. Itin svarbiu tikslu tapo gyvūnų gerovė, galimybė apsaugoti jų sveikatą bei tvarūs ištekliai auginant paukščius ir gaminant produkciją. Ir nors pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie laboratorijose auginamus maisto produktus, manau, kad paukštininkystė kaip pramonės šaka išliks tokia pat svarbi. Kol kas ir specialistams kyla nemažai klausimų, kiek tai (laboratorijoje užauginta mėsa) naudinga ir ar gerai auginti, pavyzdžiui, paukštieną, kai tokiu būdu sunaudojama gerokai daugiau išteklių ir produktas tampa dešimtis kartų brangesnis“, – savo įžvalgomis dalijosi S. Petkevičius.
Taps vertinama vietos produkcija
Vis dėlto kaip svarbiausią principą, kurio ateityje laikysis tiek paukštininkystės pramonės atstovai, tiek ir vartotojai, „Vilniaus paukštyno“ Auginimo vadovas įvardija vietinės produkcijos vertės augimą ir poreikį. Vietos rinkoje užauginta produkcija taps populiaresnė tiek dėl tvarumo, tiek dėl paprastesnio pasiekiamumo, todėl vartotojai labiau domėsis jų šalyje užaugintos paukštienos produkcija bei jos kokybe.
„ES palaiko tvarų verslą ir skatina jį. Čia rūpinamasi taršos mažinimu, gyvūnų gerove, o kartu šias tendencijas turėtų perimti pasaulio šalys, tokios kaip Kinija ar Indija, kuriose paukštininkystės verslai atsilieka 20 ar daugiau metų. Gamindami vištieną be antibiotikų pastebime ir išaugusį tokios produkcijos poreikį Azijos šalyse. Žinoma, kol kas dar sunku konkuruoti su šalimis, kuriose svarbiausiu rodikliu išlieka kiekybė, o ne kokybė, tačiau patirtis rodo, kad tai keičiasi. Nemažai taisyklių padiktuoja ir vartotojų poreikiai.
Manau, kad svarbiems ateities pokyčiams, apie kurios kalbame, neprireiks ir dešimtmečio. Geresnę situaciją, kuri nuties kelią ateities paukštininkystei ir tvaresnei aprūpinimo maistu grandinei, pamatysime jau po penkerių metų. Europos Komisija netrukus priims daug griežtesnius gyvūnų gerovės standartus visai ES ir keleri ateinantys metai bus pereinamasis laikotarpis“, – sakė specialistas bei pridūrė, kad „Vilniaus paukštynas“ šiuos standartus, kurie dar tik bus oficialiai diegiami, jau yra pasiekęs.