Dar 1945 m. iki 2 kilogramų svorio viščiuką užauginti prireikdavo 110 dienų, tuo metu nuo 2012 m. šis procesas yra sutrumpėjęs iki 33 dienų. Kaip aiškina S. Petkevičius, šiais laikais greičiau užauginti mėsinius viščiukus leidžia didesnis žinių apie paukščių mitybą ir auginimo sąlygas bagažas.
„Anksčiau žmonės nežinojo, kaip tinkamai maitinti paukščius, kaip subalansuoti jų pašarą, kaip jais rūpintis, todėl augimas vykdavo labai lėtai. Dabar genetikai natūralios atrankos būdu atrenka greičiausiai augančias veisles, kurias paukštynai ima dauginti. Negano to, dabar, dėka tyrimų, atsakingi augintojai žino paukščiams reikalingas auginimo sąlygas, t. y. oro, drėgmės, temperatūros, šviesos santykius“, – pasakoja pašnekovas.
Tačiau, pasak jo, iki šiol vyrauja gana gajus mitas, kad norint greičiau užauginti paukštieną, paukščiams yra leidžiami augimą skatinantys hormonai.
„Daugumai žmonių vis dar atrodo, kad jei paukštis greitai auga, tai ji yra auginamas hormonų pagalba. Toks mitas vyrauja todėl, kad iš tiesų, pavyzdžiui, JAV, dideliems gyvūnams užauginti yra naudojami hormonai. Tačiau maždaug nuo 1950 m. mažiems gyvūnams, kaip, kad paukščiai, augimą skatinti hormonais tiek ES, tiek JAV yra uždrausta“, – sako S. Petkevičius.
Dar vienas mitas, kuriuo vis dar vadovaujasi dalis paukštieną vartojančių žmonių – narvuose laikomų paukščių mėsa yra prastesnės kokybės. Tačiau, pasak „Vilniaus paukštyno“ atstovo, tiesa ta, kad mėsai skirti paukščiai Lietuvoje nėra auginami narvuose.
„Šis mitas kyla iš to, kad kiaušinius dedančios vištos išties gali būti laikomos narvuose. Tačiau reikėtų atskirti dedekles vištas nuo mėsinių vištų. ES mėsinius viščiukus yra uždrausta auginti narvuose. Pastarieji yra auginami palaidai ant kraiko, o kalbant apie jų gerovę, yra griežtai kontroliuojamas tankumas, kad paukščiai galėtų laisvai vaikščioti po paukštyną“, – teigia S. Petkevičius.
Iki šiol netrūksta manančių, kad paukštiena yra specialiai prisotinama vandeniu ar druskos tirpalu tam, kad ši svertų daugiau ir pirkėjas natūraliai už ją sumokėtų didesnę pinigų sumą. Toks mitas, anot pašnekovo, atsirado iš to, kad anksčiau į Lietuvą importuota mėsa, pavyzdžiui, iš JAV ar Brazilijos atvykdavo šaldyta ir joje iš tiesų būdavo minėtų medžiagų.
„Kad šaldytas produktas ilgiau išsilaikytų, tokia praktika naudojama. Tačiau jei mes kalbame apie mėsą, kuri yra auginama Lietuvoje, tai net 95 proc. paukštienos yra tiekiama šviežia. Pavyzdžiui, pas mus net nėra tokio įrenginio, kuris šaldytų mėsą, nes tiesiog nėra poreikio vietinėje mažmenoje pardavinėti šaldytos produkcijos“, – aiškina „Vilniaus paukštyno“ atstovas.
Na ir galiausiai, visi esame girdėję pasakymą, kad pas močiutę kaime užauginta višta visada bus skanesnė ir sveikesnė, nei, kad užauginta paukštyne. Šioje vietoje S. Petkevičius pabrėžia kiekvieno žmogaus pasirinkimą.
„Šiais laikais mes daug kalbame apie tvarumą, tačiau jis yra susijęs ne tik ekologiškumu, bet ir prieinamumu bei kaina. Jei mes kalbame apie močiutės kaimą, tai tokia višta ten bus auginta ilgiau, ji bus brandesnė, todėl ją galima lyginti su jautiena ar veršiena. Natūraliai ir kaina didesnė. Tuo metu „Vilniaus paukštyne“ auginama mėsa yra prieinamesnė kur kas didesnei žmonių grupei, čia dirba specialistais, kurie puikiai išmano savo darbą, mes užtikriname, kad mėsa bus sveika be salmonelių, antibiotikų. Viskas priklauso nuo pirkėjo norų ir pasirinkimo, ar jis nori gauti brandintą mėsą ir brangiau, ar užaugintą greitai ir už priimtiną kainą“, – sako pašnekovas.