Kokia informacija pasiekia vartotojus?

Kiekvienas gyventojas turi turėti galimybę apsirūpinti saugiu, visaverčiu ir aukščiausios kokybės maistu. Todėl, kad ir kokius maisto produktus gamintų, Lietuvos ir užsienio gamintojai įsipareigoja, kad prekybos vietas pasiektų tik visaverčiai gaminiai. Pasak „Vilniaus paukštyno“ Kokybės tarnybos vadovės Skirmantės Sokolovskienės, maisto saugą ir kokybę užtikrinti padeda Lietuvos teisės aktuose ir ES reglamentuose numatyti reikalavimai.

Be to, kaip ir bet kurioje kitoje ES šalyje, taip ir Lietuvoje veikia Valstybinė Maisto ir Veterinarijos Tarnyba (VMVT), vykdanti vietinių ir importuojamų produktų kontrolę. Visi nesaugūs ir nekokybiški gaminiai yra registruojami, o jiems patekus į rinką – kuo greičiau atšaukiami ir pašalinami iš prekybos vietų. Todėl, pašnekovės teigimu, kartais prekybos centruose galime pastebėti informacinius perspėjimus, jog tam tikri produktai, pavyzdžiui, iš vištienos, buvo atšaukti, o pirkėjai juos gali grąžinti pardavėjui.

Informaciją apie iš rinktos atšauktus produktus Lietuvos pirkėjai gali rasti ir VMVT interneto svetainėje bei Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemoje RASFF. Joje ES ir šalys partnerės dalijasi informacija apie visus maisto ir pašarų kokybės pažeidimus. Kasmet gyventojams paruošiama ir surinktus duomenis apibendrinanti ataskaita.

Skirmantė Sokolovskienė

Kiekvienas nustatytas neatitikimas yra klasifikuojamas pagal neatitikties priežastį ir galimą pavojų vartotojui. Rezultatai ne tik perspėja pirkėjus apie nesaugius produktus rinkoje, bet ir padeda numatyti galimas rizikas, susijusias su tam tikromis produktų rūšimis. Matome ir tai, kokiose šalyse fiksuojama daugiausia pažeidimų. Remdamasi šia informacija, ES nuolat peržiūri ir tobulina teisės aktus, kurie reglamentuoja maisto saugą ir kokybę“, – aiškina S. Sokolovskienė.

Aukšti ES ir Lietuvos standartai

ES sudarytos ataskaitos „Alert and Cooperation Network“ duomenys rodo, kad 2021 m. daugiausia žinučių apie maisto produktų ir pašarų neatitikimus gavo Vokietija, kur buvo pranešta apie 741 nusižengimą, ir Ispanija, priėmusi 524 pranešimus. Dažniausiai numatytų kokybės reikalavimų neatitinka produkcija iš Lenkijos. Pernai buvo nustatyta net 381 maisto ir pašarų kokybės pažeidimas, kurių kilmės šalis – kaimyninė Lenkija.

Tuo tarpu praėjusiais metais Lietuvoje fiksuota mažiausiai pažeidimų iš visų Baltijos šalių. Estijoje gauti 9, o Latvijoje – 14 pranešimų dėl galimų neatitikimų. Apie nesaugius ar nekokybiškus Lietuvos maisto ir pašarų gamintojų produktus buvo pranešta vos 8 kartus.

Pasiteiravus, kas lemia, kad ant lietuvių stalų atsiduria kokybiški ir saugūs produktai, S. Sokolovskienė pastebi, jog dauguma jų yra pagaminti ES, kurioje taikomi vienodai aukšti kokybės standartai. Be to, vykdoma ir itin atidi produkcijos kontrolė nacionaliniu lygiu. Nekokybiškus maisto gaminius tiekiančių gamintojų gali laukti ne tik produkcijos atšaukimai, bet ir baudos ar papildomi patikrinimai.

„ES maisto saugos strategija yra paremta „nuo laiko iki stalo“ principu. Jis taikomas visiems maisto grandinės sektoriams, įskaitant pašarų gamybą, pirminę maisto gamybą ir jo perdirbimą, sandėliavimą, transportavimą ir mažmeninę prekybą. Tai reiškia, kad visa maisto gamybos ir tiekimo grandinė yra atsekama ir nuolat kontroliuojama“, – pasakoja specialistė.

Foto: Organizatorių nuotr.

Išskirtinė vietinės produkcijos kokybė

Tokia pat aukšta kokybės kartelė galioja ir daugelio pamėgtiems lietuviškiems vištienos gaminiams. S. Sokolovskienė dalijasi pavyzdžiu, kad daugiausiai vištienos ES užauginančios Lenkijos paukštienos ūkiai yra decentralizuoti, o dalis įmonių mėsą tik perdirba, bet neaugina. Tuo tarpu mūsų šalies gamintojai taiko uždarą lietuviško ūkininkavimo modelį.

Kitaip tariant, produktų kokybę vietiniai specialistai kontroliuoja ne tik galutiniame etape, kai išpjausto vištieną ar gamina marinuotus bei keptus vištienos gaminius, bet ir atidžiai prižiūri vištienos auginimo grandinę. Daug dėmesio Lietuvos paukštynuose skiriama pašarų kokybei, tėvinių pulkų ir broilerių auginimui. Nuolat griežtai laikomasi ir biosaugos bei higienos reikalavimų.

Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynuose kiekviename gamybos žingsnyje užtikriname produkto atsekamumą iki paukštidės ar ūkio, kuriame viščiukas broileris buvo užaugintas. Taip pat kasdien imame pagamintos produkcijos mėginius, kuriuos tiriame akredituotose laboratorijose. Šie gamybos procesai ir produktai yra sertifikuoti pagal pasaulinius maisto saugos ir kokybės standartus“, – sako „Vilniaus paukštyno“ atstovė.

Ji taip pat primena, kad priešingai nei Lenkijoje, Lietuvoje visi salmonelės tipai yra laikomi žalingais. Todėl į rinką patenkanti vištiena atitinka aukštus skandinaviškos kokybės standartus. Tai atspindi ir statistiniai duomenys. Jei Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynuose jau ne vienerius metus nefiksuoti produktų atšaukimai, tai, pavyzdžiui, Lenkijoje vien per praėjusius metus gauti 263 pranešimai dėl salmonele užkrėstos paukštienos. Iš šios šalies atkeliauja apie 90 proc. mūsų šalyje randamos užkrėstos vištienos.

Dar paprastesnis pasirinkimas

Pasak S. Sokolovskienės, remiantis pernai ES ir šalių partnerių surinktais duomenimis, būtent salmonelė yra dažniausiai nustatomas vištienos kokybės pažeidimas. Taip pat pasitaiko atvejų, kai gaminiai yra netinkamai ženklinami. Todėl ieškodami informacijos ant pakuotės, pirkėjai neranda perspėjimo apie sudėties neatitikimus ar pakenkti galinčius alergenus.

Šie pažeidimai yra itin reikšmingi, nes, pasak „Vilniaus paukštyno“ Kokybės tarnybos vadovės, etiketė turi būti pagrindinis pagalbininkas, padedantis pirkėjams išsirinkti saugią ir kokybišką vištieną. Pirmiausia ant pakuotės vartotojai randa gaminio galiojimo terminą ir jo kilmės šalį. Ši informacija leidžia spręsti apie vištienos šviežumą.

Foto: Organizatorių nuotr.

Kuo trumpesnė produkcijos tiekimo grandinė, tuo šviežesnė mėsa lentynoje. Vietoje pagaminta mėsa patikimesnė, nes geografinis atstumas užtikrina, kad mėsa, kaip greitai gendantis produktas, per saugų laiką pasieks prekybininkus, o vėliau ir pirkėjus“, – dėsto pašnekovė. Ji dalijasi pavyzdžiu, kad vietinėje skerdykloje išpjaustyta Vilniaus ir Kaišiadorių paukštyno mėsa prekybos centrų sandėlius pasiekia tik kiek daugiau nei per 12 valandų.

Pasak S. Sokolovskienės, gaminio įpakavimas gali išduoti ir tai, ar viduje esanti mėsa nėra sugedusi. Jei rinkdamiesi prekes pastebite, kad jų pakuotė pažeista, sulaužyta, įtrūkusi ar išsipūtusi – tai ženklas, kad produktą saugantis apsauginis barjeras yra pažeistas ir gaminys gali būti nebetinkamas vartojimui.

Galiausiai, vertinant vištienos kokybę ir saugumą, specialistė rekomenduoja atkreipti dėmesį ir į mėsos kvapą bei išvaizdą. Net ir vos juntamas kvapas vartotoją gali įspėti apie vartojimui nebetinkamą produktą. Tuo tarpu šviežios vištienos spalva yra šviesiai rausva, šlaunelių mėsa šiek tiek tamsesnė. Todėl jei mėsa papilkėja, suglemba, o ant jos pastebite didelį kiekį skysčių – produktų valgyti nederėtų.