Ką vadiname skandinaviška kokybe?
Pasak T. Sprindžiūno, ekonomiškai itin išsivysčiusios Skandinavijos šalys jau seniai užsienio gamintojams kelia aukštą kokybės kartelę. Reikalavimai apima visą importuojamos vištienos gamybos procesą – nuo mėsinių viščiukų auginimo inkubatoriuje iki produkcijos pristatymo į prekybos tinklus.
Specialistas pasakoja, kad visame pasaulyje sparčiai augant vištienos vartojimui, imta ir vis daugiau jos gaminti. Pasitaiko atvejų, kai dėl didesnės kiekybės nukenčia vištienos kokybė. Už sąlyginai mažesnių kainų dažnai slypi prastesnės paukščių auginimo ir jų mėsos apdorojimo sąlygos. Todėl, pašnekovo teigimu, skandinavišką kokybę atitinka tokia produkcija, kuri yra užauginta atsižvelgiant į gyvūnų gerovę, nenaudojant antibiotikų ir be salmonelės bakterijų.
„Skandinavų taikomi kokybės reikalavimai yra aukštesni net ir už ES standartus ir yra privalomi kiekvienam importuotojui. Kadangi jau kelerius metus produkciją eksportuojame į Skandinavijos šalis, puikiai žinome, kokios kokybės produktų joms reikia.
Pakliuvus į tokią aukščiausią lygą, Lietuvos gamintojus pradeda vertinti net ir danų, švedų ar suomių prekybininkai. Vienintelis mūsų ir vietinių gamintojų produktų skirtumas – kilmės šalis. Tokią kokybišką vištieną auginame ne vienerius metus. Ją, tik už kiek mažesnę kainą, valgo ir Lietuvos vartotojai“, – pasakoja T. Sprindžiūnas.
Vartotojams – tik sveiki ir saugūs produktai
Pasiteiravus, kas garantuoja aukštą Lietuvoje užaugintos vištienos kokybę, pašnekovas sako, kad tai leidžia padaryti unikali uždara lietuviško ūkininkavimo grandinė. Jei daugiausiai vištienos ES užauginančios Lenkijos paukštienos ūkiai yra decentralizuoti, o dalis įmonių mėsą tik perdirba, bet neaugina, tai Lietuvoje produktai tiesiai iš ūkių keliauja ant vartotojų stalų. Todėl bet kuriame gamybos etape iškilusius nesklandumus galima greitai išspręsti, o Lietuvos ūkiai geba geriau užauginti skandinaviškos kokybės produkciją.
„Mėsos perdirbėjai vištieną tarsi atvirame turguje gali įsigyti iš bet kurios pasaulio šalies. Kas kartą žaliavas jie gali pirkti vis iš kito ūkininko, kuris laisvai renkasi, kokiu pašaru šerti paukščius, kokiais vaistais juos gydyti. Todėl tampa labai sunku atsekti produkto kilmę ir užtikrinti jo kokybę. Tuo tarpu uždara gamybos grandinė leidžia kontroliuoti visą gamybos procesą ir vartotojams pateikti patikimą ir kokybišką vištieną“, – pastebi specialistas.
Pasakodamas apie vietinę vištienos gamybą, T. Sprindžiūnas sako, kad Lietuvoje broileriai ne tik perinami ir auginami, bet gaminamas ir jiems skirtas pašaras. Vėliau paukščiai skerdžiami vietinėse skerdyklose, čia pat mėsa apdorojama ir kiek daugiau nei per 12 val. pristatoma į prekybos centrų sandėlius.
Specialisto teigimu, dėl trumpesnės tiekimo grandinės gaminiai Lietuvos vartotojus pasiekia šviežesni, o jų gabenimas yra tvaresnis. Jei iš Lenkijos produktai iki prekybos vietų keliauja kelis šimtus kilometrų, tai Lietuvos gamintojams dažnai neprireikia ir keliasdešimties kilometrų. Net ir viena diena vištienos šviežumui ir kokybei yra labai svarbi.
Kokybę ir produktų atsekamumą garantuoti padeda ir paukštynų neaplenkiančios inovacijos. Saugos tyrimus Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai atlieka ne tik Lietuvos ir ES tyrimų laboratorijose, bet ir vietinėje laboratorijoje. Pasak T. Sprindžiūno, čia tikrinama kiekviena vištienos partija. Tokiu būdu užtikrinama, kad pirkėjus pasiekia tik sveiki produktai.
Vietinių gamintojų palaikymas
Visgi, priešingai nei Skandinavijoje, į Lietuvą įvežamai vištienai tokie griežti kokybės reikalavimai kol kas nėra taikomi. Todėl importuojama daug užsienio gamintojų produkcijos, kuri kokybe neprilygsta vietinei. Pasak T. Sprindžiūno, susiklosto ydinga situacija, kai dėl neaiškaus žymėjimo pirkėjams sunku atskirti, kurie gaminiai yra kokybiški ir pagaminti Lietuvoje.
Todėl siekiant informuoti vartotojus apie produktų kokybės skirtumus ir palaikyti vietinius verslus, Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojai kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją su prašymu patvirtinti Nacionalinės kokybės standartą. Jį atitinkantys produktai kokybe pranoksta ES ir Lietuvos teisės aktų nustatytus produktų saugos, gyvūnų ir augalų sveikatos, gyvūnų gerovės ir aplinkosaugos reikalavimus.
„Aukštesnės kokybės produktus gaminantys ūkininkai ir perdirbėjai galės savo gamybą sertifikuoti ir pakuotes paženklinti oficialiu kokybės garantijos ženklu. Todėl vartotojai aiškiau supras, kad šis ženklas reiškia papildomas vištienos saugumo garantijas. Tokia vištiena turės būti užauginta be antibiotikų, ji negalės turėti salmonelės bakterijų. Šių taisyklių nesilaikantys gamintojai taip ženklinti produktų negalės“, – aiškina „Vilniaus paukštyno“ atstovas.
Nacionalinės kokybės standartas taip pat užtikrina, kad paukščiai būtų auginami geresnėmis sąlygomis. Pagal šias taisykles jie turi būti laikomi laisvi ant kraiko, o paukštidėje turi būti įrengta vėdinimo sistema bei natūralus arba dirbtinis apšvietimas. Vištoms skirtų lesalų pagrindą turi sudaryti natūralūs grūdai. Jau dabar kiekvieną mėnesį Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai užaugina 3500 tonų tokios kokybės paukštienos, kuri pasiekia Lietuvos ir Skandinavijos vartotojus.
Ilgo ir atsakingo darbo rezultatas
Kiekvienas gamintojas ant pečių neša atsakomybę kruopščiai prižiūrėti visą gamybos procesą ir tiekti tik sveikus produktus. Todėl, pasak „Vilniaus paukštyno“ specialisto, norint pasiekti trokštamą skandinavišką kokybės standartą, prireikia nueiti ilgą kelią ir įdėti daug pastangų.
„Vien ištobulinti paukščių auginimą be antibiotikų ir salmonelės bakterijų reikia ne vienerių metų. Tačiau tik atidžiai dirbdami galime užtikrinti, kad visada žinome, kokiomis sąlygomis vyksta mūsų gamyba. Tik tokiu būdu galime ją dar labiau tobulinti ir garantuoti vartotojams siūlomos produkcijos kokybę bei išsamią informaciją apie jos kilmę“, – kalba pašnekovas.
Lietuvos gamintojų vištiena puikuojasi ant skandinavų stalų. Tačiau ar nacionalinių produktų kokybę įvertina ir patys lietuviai? T. Sprindžiūno teigimu, tam, jog vištienos vartojimo kultūra keistųsi, prireikia laiko. Jis pastebi, kad pirkėjų sąmoningumas vis labiau auga. Tai įrodo ir statistika – Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynuose be antibiotikų užaugintos paukštienos pardavimai kasmet padvigubėja.
„Kylant pragyvenimo lygiui, žmonės vis dažniau renkasi kokybišką maistą. Be to, vis daugiau vartotojų susipažįsta su tvarumą ir vietinius gamintojus skatinančio Žaliojo kurso idėjomis. Pavyzdžiui, Skandinavijoje, vartotojai dažniausiai nori pirkti vietinių gamintojų maistą ir taip palaikyti vietinius ūkius. Džiugu, kad kokybiškų produktų poreikis auga ir Lietuvoje. Į tokį vartotojų pasirinkimą vis labiau atsižvelgia ir prekybos tinklai. Produktui populiarėjant, jo kaina dar patrauklesnė taps ir vartotojams“, – teigia „Vilniaus paukštyno“ komercijos tarnybos vadovas T. Sprindžiūnas.