Kelionės pradžia

Visoje Lietuvoje veikia daug Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų fermų. Šįkart aplankyti paukštynai šalia Rudaminos ir Kaišiadoryse – tik pora iš jų. Aprodyti šiuos ūkius ir daugiau apie darbo kasdienybę papasakoti sutiko svetingai svečius pasitikęs „Vilniaus paukštyno“ Paukščių auginimo tarnybos vadovas Tomas Miškinis.

Pasakojimą jis pradeda nuo to, kad daugiau nei pusę metų trunkanti mėsinių viščiukų auginimo kelionė prasideda nuo tėvinių pulkų formavimo. Tiesa, dėl griežtų sanitarinių taisyklių auginimo fermose griežtai draudžiama lankytis pašaliniams asmenims.

Visgi užpildyti šią spragą padėjo T. Miškinio pasakojimas. Pasak jo, įsigytos veislinės vištaitės ir gaidžiukai 18 savaičių auginami atskirtai. Per tą laiką jie skiepijami nuo įvairių virusinių ir bakterinių ligų, jog vėliau išsiritę broileriai turėtų stiprų imunitetą ir nesirgtų bei ilgainiui neprireiktų taikyti gydymo antibiotikais. 20-tą gyvenimo savaitę naujose paukštidėse paukščiai apsigyvena drauge, o 24–25 savaitę padeda pirmus apvaisintus kiaušinius.

Kiekvieną dieną surinktus kiaušinius darbuotojai sudeda į specialius sietus po 150 ir didelėse lentynose gabena dezinfekuoti nuo galimo užkrato. Vėliau kiaušiniai keliauja į sandėlius, kur praleidžia 3–7 dienas. Tuomet po dar vienos dezinfekcijos, jie kraunami į inkubatorių, kurį T. Miškinis vaizdingai palygina su gimdymo namais. Iš viso per mėnesį inkubatoriuose išperinami apie 3–3,5 milijonai viščiukų.


Sąlygos primena natūralią aplinką

„Vilniaus paukštyno“ specialistas pasakoja, kad inkubacinėse spintose kiaušiniai praleidžia 19 dienų. Kasdien besivystantiems embrionams yra reikalinga vis kita temperatūra ir drėgmė, kurias automatiškai pritaiko patys inkubatoriai. Įdomu tai, kad kaip ir natūraliomis sąlygomis perinčios vištos, taip ir inkubatoriai kiaušinius varto, jog juose augtų sveiki embrionai.

Praėjus 19 dienų, kiaušinių inkubacinis periodas baigiasi ir jie yra pernešami į skilimo spintas. Tai reiškia, kad viščiukai yra pasiruošę išsiristi ir per 24–30 valandų pro skylantį kaušinio lukštą jau žvilgčios paukščiukai.

T. Miškinis pastebi, kad visus išsiritusius viščiukus kruopščiai apžiūri paukštynų darbuotojai. Specialistai užtikrina, kad į paukštidėse keliautų sveiki ir gyvybingi.

„Nors paukštynuose visur veikia moderni automatinė įranga, tačiau be žmonių rankų negalėtume apsieiti. Ilgamečių specialistų darbas itin atsakingas. Jie nuolat rūpinasi paukščių sveikata, gera savijauta ir prižiūri juos kaip savus augintinius“, – pažymi pašnekovas.

Jau apžiūrėti viščiukai yra sudedami į transportavimo dėžes, kur kelionės į paukštides laukia specialiai jiems pritaikytoje neoninėje mėlynų lempų šviesoje. Pasiteiravus, kodėl pasirinktas būtent toks apšvietimas, specialistas aiškina, kad ši spalva paukščiukus ramina, kol jie yra pakraunami į transporto priemones. Jose pritaikomas viščiukams reikalingas temperatūros režimas. Vienu metu sunkvežimyje gali keliauti apie 50–60 tūkst. broilerių.


Brandos etapas

Naujuose namuose viščiukų laukia kruopščiai paruoštos paukštidės. Vidutinė paukštides užima 1600 m2, o bendras jų plotas visoje Lietuvoje siekia apie 400 tūkst. m2.

Prieš atvykstant naujiesiems gyventojams, jos kruopščiai išplaunamos, dezinfekuojamos, o grindys išklojamos šviežiomis durpėmis. Visose paukščių auginimo fermose įrengtos tokios pat modernios ventiliacijos ir apšvietimo sistemos. Paukščiai čia prižiūrimi visą parą.

Patalpose pritaikoma ir paukščiams tinkanti temperatūra, kuri nenusileidžia itin karštai vasaros dienai. T. Miškinis pasakoja, kad tik į paukštides atvykę viščiukai gyvena 32–34 laipsnių temperatūroje. Jiems augant ir plunksnuojantis, temperatūra po truputį mažinama.

Iki tinkamiausio vartojimui svorio, siekiančio 2,5 kg, paukščiai užauga per maždaug 40 dienų. Visą šį laiką jie geria šviežią vandenį ir maitinasi nuolat tiekiamais pašarais, kurie vietoje gaminami iš Lietuvos ūkininkų užaugintų žaliavų.

„Pirmiausia viščiukai lesinami daug baltymų turinčiu lesalu, kuris yra svarbus jų augimui. Vėliau didėja įvairių vitaminų ir aminorūgščių poreikis, todėl atsižvelgiant į kintančius viščiukų poreikius atitinkamai pritaikomas ir lesalas“, – komentuoja specialistas.

Nuo ūkio iki vartotojų stalo

Užaugę paukščiai skerdžiami Vilniaus paukštyno skerdykloje. Čia atvežami tik paties paukštyno ar su juo bendradarbiaujančių ūkininkų užauginti paukščiai. Vėliau paukštiena apdorojama, išpjaustoma, supakuojama ir gabenama į prekybos tinklus.

T. Miškinis pabrėžia, kad paukštynuose taikomas išskirtinis lietuviško ūkininkavimo modelis. Tai reiškia, kad vietiniai specialistai kontroliuoja visą uždarą gamybos grandinę – nuo viščiukų perinimo inkubatoriuose iki jų lesalo gamybos ir skerdimo.

Paukštynus aprodęs specialistas pasakoja, kad siekiant užtikrinti nenutrūkstamą vištienos tiekimo grandinę, skirtingose fermose auginami įvairaus amžiaus paukščiai. „Kiekvieną dieną į skerdyklą pristatomas reikiamas paukščių skaičius. Tai sudėtingas procesas, nes gamybą turime iš anksto planuoti pagal numatomą mėsos poreikį“, – aiškina ekspertas.

Entuziazmo nestokojantis T. Miškinis taip pat teigia, kad gerindami paukščių gyvenimo sąlygas ir produkcijos kokybę, daugiausiai investicijų Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai skiria atsinaujinimui ir biologiniam saugumui.

Šiandien Lietuvoje veikiančios fermos niekuo nenusileidžia kitų Europos šalių ūkiams, o dalį jų ir lenkia. Užsienyje veikia daug mažesnių ūkių, negalinčių nuolat skirti lėšų inovacijoms. Tuo tarpu Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai neseniai investavo 5 mln. eurų į moderniausią Baltijos šalyse tėvinių paukščių pulkų auginimo padalinį.

Paukštynuose itin paisoma ir higienos normų. Pašnekovas dalijasi pavyzdžiu, kad kaimyninėje Lenkijoje žmonės laisvai iš vieno paukštininkystės ūkio keliauja į kitą. Lietuvoje kiekvienoje fermoje ne tik veikia dezinfekciniai barjerai, bet ir dirba savi specialistai.

„Jaučiame atsakomybę, kad nuo lauko iki stalo vartotojus pasiektų tik kokybiška, saugi, sveika ir šviežia vištiena. Todėl viskuo apsirūpiname patys ir galime užtikrinti visišką vištienos kilmės atsekamumą“, – papildo „Vilniaus paukštyno“ Paukščių auginimo tarnybos vadovas.