Gausu baltymų ir mineralų
Vištiena garsėja kaip vienas geriausių žmogaus organizmui būtinų baltymų ir juose esančių aminorūgščių šaltinių. Pasak Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros vedėjo prof. dr. Rimanto Stuko, ypač daug šių medžiagų galima rasti vištienos raumeniniame audinyje be odelės.
„Vištienos raumenis galima suskirstyti į dvi grupes. Baltieji raumenys, tokie kaip vištos krūtinėlė, yra biologiškai vertingiausi ir turi daugiausiai baltymų bei gerą aminorūgščių balansą. Šiek tiek tamsesnės spalvos raumenys, pavyzdžiui, blauzdelės, šių medžiagų turi kiek mažiau, tačiau taip pat pasižymi naudingomis savybėmis“, – aiškina profesorius.
Vištienoje esantys baltymai skatina raumenų vystymąsi ir augimą, padeda palaikyti kūno masės pusiausvyrą ir gerą virškinimą bei stiprina imunitetą. Tuo tarpu aminorūgštys yra svarbios organizmo ląstelių apsaugai, padeda palaikyti hormonų pusiausvyrą ir raumenų koordinaciją. Įdomu tai, kad vištienoje randama aminorūgščių, kurios organizmui padeda pasigaminti laimės hormonu vadinamą serotoniną. Nuo jo priklauso miego kokybė, nuotaika ir apetitas.
Prof. dr. R. Stukas sako, kad vištienoje taip pat gausu žmogaus organizmui naudingų mineralų. Šioje mėsoje yra daug kalio, kuris gerina širdies veiklą, bei fosforo, stiprinančio dantis, kaulus, inkstus, kepenis ir centrinės nervų sistemos funkcijas. Be to, valgydami vištieną gauname gerai fizinei ir emocinei savijautai svarbaus magnio bei vandens apykaitą organizme reguliuojančio natrio.
Vištiena naudinga ir tiems, kurie daug laiko praleidžia prie kompiuterių ar televizorių ekranų. Joje yra regai svarbių vitamino A komponentų, tokių kaip etinolis, alfa ir beta karotinai. Vištų kepenyse taip pat yra vitamino B, kuris gerina odos būklę ir skatina pažeistų jos sluoksnių atsikūrimą.
Vištiena – tinka įvairiems vartotojams
Vištiena ne tik pasižymi įvairiomis sveikatai naudingomis maistinėmis savybėmis, bet ir yra nekaloringa, lengvai virškinama mėsa, ypač jei lyginsime ją su kiauliena. Pasak VU profesoriaus, 100 gramų vištienos yra maždaug 212 kalorijų.
Todėl prof. dr. R. Stukas sako, kad ši mėsa puikiai tinka turintiems kraujospūdžio ar cholesterolio problemų. Taip pat ją gali rinktis nuo cukrinio diabeto, migrenos ar širdies ligų kenčiantys žmonės. Vištiena yra ir labai svarbi vaikų mitybos dalis, nes visaverčiai baltymai yra būtini jaunam organizmui ir besiformuojančiai imuninei sistemai.
Be to, nors vištiena neriebi mėsa, tačiau suteikia neapsunkinantį sotumo jausmą ir energijos. Tokį efektą paaiškina vištienoje esantis gausus lėčiau virškinamų baltymų kiekis. Todėl ji dažnai naudojama dietinės mitybos programose ir yra vartojama žmonių, norinčių ne tik sveikai maitintis, bet ir numesti keletą papildomų kilogramų.
Įvairiapusę vištienos naudą įrodo ir faktas, kad ji naudinga ne tik protinį darbą dirbantiems, bet ir aktyviai sportuojantiems žmonėms. Raumenų masę norintiems auginti asmenims ypač tinka vištienos krūtinėlė. Paprastai per parą rekomenduojama suvartoti 1 gramą baltymų 1 kilogramui kūno svorio. Pavyzdžiui, 100 gramų vištienos yra apie 25–30 gramų baltymų.
Į ką atkreipti dėmesį renkantis vištieną?
Maisto prekių parduotuvėje stoviniuojant prie lentynų su vištienos gaminiais, reikėtų žiūrėti ne tik į tai, kokius produktus renkamės, bet ir kokia jų kokybė. Geriausia rinktis be antibiotikų užaugintą mėsą, pažymėtą specialiu tai nurodančiu ženklu. Jis reiškia, kad broileriai buvo auginami atsižvelgiant į gyvūnų gerovės standartus, laikantis higienos reikalavimų ir nesirgo.
Prof. dr. R. Stukas pažymi, kad sprendžiant dėl gaminių derėtų nepamiršti, kad mėsos kokybei įtakos turi tai, kaip paukštis buvo auginamas ir kokiais lesalais lesinamas. Jo teigimu, nuo lesalų kokybės priklauso tiek mėsos spalva, tiek skonis.
Taip pat prioritetą derėtų teikti šviežiai mėsai. Norėdami būti tikri dėl produkto šviežumo, turime atidžiai patikrinti jo pakuotę – ne tik galiojimo terminą, bet ir tai, ar ji nepažeista. Užtikrinti dėl vištienos kokybės ir šviežumo pirkėjai gali būti įsigydami lietuviškus gaminius.
Skandinaviškos kokybės standartus atitinkanti Lietuvos fermose užauginta vištiena prekybos tinklus, o vėliau ir vartotojų stalus pasiekia per žymiai trumpesnį laiką nei iš užsienio, pavyzdžiui, kaimyninės Lenkijos, importuojami gaminiai.
Be to, Lietuvos paukštininkystės ūkiuose taikoma uždara lietuviška ūkininkavimo grandinė ir užtikrinamas visiškas produktų kilmės atsekamumas. Tai reiškia, kad paukštynų specialistai pasirūpina visu mėsos gamybos procesu. Patys atsako už viščiukų perinimą, sveikatą, auginimą geromis sąlygomis, taip pat gamina lesalus, o vėliau paukščius skerdžia, apdoroja, įpakuoja ir pristato į prekybos tinklus.
Pataria gaminti be riebalų
Mitybos ekspertas prof. dr. R. Stukas sako, kad vištieną galima valgyti skirtingu dienos metu. Žinoma, jei norime, kad mityba būtų subalansuota, šią mėsą, kaip ir bet kurį kitą produktą, reikia vartoti su saiku.
„Vištienos patiekalas su daržovėmis yra geras pasirinkimas pietums. Tačiau vištienos krūtinėlės raumenys puikiai tinka ir vakarienei. Ši mėsa liesa, joje daug baltymų, kurių rekomenduojama gauti vakarienės metu. Taigi, vištiena puikiai paįvairina mūsų maisto racioną“, – teigia specialistas.
Pasiteiravus, kaip patartų gaminti vištieną, jog ji išsaugotų maistines savybes, pašnekovas sako, kad viskas priklauso nuo to, kokią vištienos dalį pasirinksime. Kiek paprasčiau įvairiais būdais gaminamos sultingesnės blauzdelės. Tačiau, pasirinkus tinkamą paruošimo metodą, pavyzdžiui, troškinant, kepant ant grilio ar orkaitėje, sultinga išlieka ir vištienos krūtinėlė.
Visgi, pasak specialisto, svarbiausia taisyklė ruošiant maistą – nevartoti daug riebalų. Prof. dr. R. Stukas taip pat rekomenduoja vištieną valgyti be odelės, kurioje randamas cholesterolis. Jei vištieną pasirenkame virti – odelę derėtų nuimti prieš dedant mėsą į puodą, o jei kepti – drauge su vizualiai matomais riebalais ją pašalinti baigus kepti.
„Žmogaus organizmui reikalinga įvairi ir subalansuota mityba. Jei norime, kad visos mūsų organizmo sistemos funkcionuotų taip, kaip joms biologiškai įprasta – turime gauti visų mums reikalingų medžiagų, kurių randama ir vištienoje. Galima pastebėti, kad vištienos Lietuvos gyventojai suvartoja tikrai daug“, – mintimis dalijasi VU profesorius R. Stukas.