Brangesnė, bet kur kas kokybiškesnė

Kokybiškos mėsos garantas visais laikais buvo natūralus ir subalansuotas jos auginimo procesas, tačiau augantis mėsos suvartojimas paskatino augintojus keisti nusistovėjusias taisykles ir koncentruotis į pigesnį bei greitesnį auginimo procesą.

„Užauginti paukštį mėsai – sudėtingas ir ilgai trunkantis procesas. Nepriklausomai nuo sezono – tiek žiemą, tiek vasarą – vištoms būtina užtikrinti komfortabilias sąlygas: įrengti apšildytas paukštides, sukurti švarią ir tvarkingą aplinką. Svarbiu aspektu tampa ir subalansuota paukščio mityba, mat norint užauginti kokybišką mėsą, būtina vištas lesinti subalansuotu lesalu, praturtintu vitaminais, aminorūgštimis ir kitomis vertingomis medžiagomis. Tokios investicijos natūraliai brangina galutinę vištienos kainą, tad kai kurie renkasi pigesnę alternatyvą – iš pažiūros visai nekaltus antibiotikus“, – pasakoja AB „Vilniaus paukštynas“ Auginimo vadovas Saulius Petkevičius.

Saulius Petkevičius

Tai, kad paukščiai retkarčiais serga ir yra gydomi antibiotikais, anokia paslaptis. Juk sergame mes visi. Vis tik pašnekovas pastebi, kad kartais antibiotikų vartojimu stengiamasi užmaskuoti problemas, kurios paukščiams gali kilti dėl jiems netinkamai sukurtų gyvenimo sąlygų. Tokiu atveju kai kurie augintojai antibiotikus duoda ne gydymo, o prevencijos tikslais, siekdami užkirsti kelią ligoms.

Opi XXI amžiaus problema

Bakterijos laikui bėgant prisitaiko prie antibiotikų, tad perteklinis jų naudojimas nėra veiksmingas. Galų gale, toks metodas – žalingas ne tik paukščiams, bet ir žmogui, aplinkai.

„Kai paukštis yra lesinamas nesubalansuotu pašaru ir antibiotikais, tuštinimosi metu per mėšlą į aplinką patenka antibiotikai bei jiems atsparios bakterijos. Tas pats mėšlas vėliau yra naudojamas laukų tręšimui, tad bakterijos patenka į gruntinius vandenius ir žmonių maisto grandinę. Šiais laikais žmonės ir taip vartoja daug antibiotikų, tad atsparumas jiems didėja. Tai yra viena didžiausių šiuolaikinių problemų, kurią būtina spręsti“, – sako S. Petkevičius.

Vilniaus paukštynas

2022 m. Britanijos mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad kasmet dėl antibakterinio atsparumo pasaulyje miršta daugiau nei 1.2 milijonų žmonių. Šiai dienai vėžys per metus pasiglemžia daugiau nei 8 milijonus pasaulio gyventojų ir yra dažniausia žmonių mirties priežastis. Skaičiuojama, kad nesiėmus priemonių, jau 2050 m. dėl antibakterinio atsparumo mirčių skaičius išaugs iki 10 milijonų per metus.

„Tai didelė problema kaip ir klimato kaita, apie kurią visi jau seniai kalbėjo, tačiau retas tikėjosi tokio staigaus neigiamo progreso. Tas pats ir su antibakteriniu atsparumu, kurio mastai kiekvienais metais tik auga. Šioje vietoje reikia prisiminti posakį esi tai, ką valgai“, – sako S. Petkevičius.

Dėl šios priežasties Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai ypatingą dėmesį skiria ne tik inovatyvioms mėsos gaminimo technologijoms, bet ir paukščių gerovei bei jų mitybai.

„Rūpinamės, kad mūsų auginama vištiena būtų energetiškai vertinga, gausi baltymų, joje netrūktų natūralių aminorūgščių, kurios randamos kviečiuose ir kukurūzuose. Tinkamai subalansavus aminorūgštis, pašaras būna maistingesnis. Pradėjome naudoti ir daugiau fitobiotikų, t.y. žolinių, natūralių preparatų, taip pat parūgštintojų tam, kad paukščio žarnyno mikroflora būtų sveikesnė“, – pasakoja pašnekovas.

Pagal skonines savybes atskirti su antibiotikais ir be jų augintą vištieną – praktiškai neįmanoma, tačiau svarbiausiu kriterijumi turėtų būti ne skonis, o sveikata. Rinkdamiesi natūraliai užaugintą mėsą, rūpinsitės ne tik savimi, bet ir mus supančia aplinka.

„Jei ateities kartoms – savo vaikams ir anūkams – norime palikti nesugadintą pasaulį, gyventi turime ne tik šia diena. Tuo pačiu jau dabar turime spręsti ir esamas problemas. Viena jų – antibiotikams atsparios bakterijos. Mes, kaip socialiai atsakinga įmonė, šią problemą jau sprendžiame visuomenei siūlydami vištieną, užaugintą be antibiotikų. Tereikia, kad prie jos sprendimo prisidėtų ir vartotojai“, – sako Saulius Petkevičius, AB „Vilniaus paukštynas“ atstovas.