Pagrindiniais rizikos veiksniais išlieka ekonominio sulėtėjimo mastas ir pelno vienai akcijai (EPS) rodiklis, bet švelnesnė recesija jau įskaičiuota rinkoje, o Federalinio rezervo politikos švelninimas paprastai skatina kainos ir pelno santykio pagerėjimą.
Tikėtina, kad 2022 m. ketvirtą ketvirtį pasaulinė infliacija pasieks piką, jai toliau didėti neleis mažėjanti paklausa, kainų nuolaidos dėl didėjančio inventoriaus, krentančios NT bei žaliavų kainos ir kiti veiksniai. Į šias aplinkybes turėtų atsižvelgti ir didieji centriniai bankai vertindami neseniai kelis kartus didintas palūkanų normas ir galimus tolimesnius veiksmus. Svarbus indeksų atsigavimo veiksnys – JAV federalinio rezervo retorika ir užuominos apie lėtėsiantį pinigų politikos griežtinimo, konkrečiau – palūkanų normos didinimo, tempą. Šiuo metu (2022 m. gruodį) ateities sandoriai sudaromi prognozuojant 5 % Federalinio rezervo palūkanų piką 2023 m. gegužę. Tai reikštų dar du kartus, gruodį ir vasarį, 0,5 % ir 0,25 % atitinkamai didėsiančią palūkanų normą.
Tačiau svarbu suprasti, kad Federalinio rezervo veiksmai priklauso nuo naujausių infliacijos, darbo rinkos ir ekonomikos augimo rodiklių. Tikėtina, kad dėl lėtėjančio augimo ir mažėjančios infliacijos Federalinis rezervas 2023 m. susilaikys nuo palūkanų normos kėlimo, o 2024 m. ši norma gali ir mažėti, dėl ko sumažės dolerio kursas ir 10 metų obligacijų pajamingumas, taigi susiformuos palankios sąlygos akcijų rinkoms ir augimo akcijoms. Jei šis scenarijus išsipildytų, JAV ekonomika be didelės žalos išliptų iš ekonominio sulėtėjimo ir nuosaikiai atsigautų. Kitu teigiamu ženklu indeksams galėtų tapti švelnesnis kiekybinis griežtinimas, kurį 2024 m. galėtų pakeisti kiekybinio skatinimo politika.
Kalbant apie darbo rinką, nors įmonės ir sumažino naujų darbuotojų priėmimo apimtis, kvalifikuotų darbuotojų trūkumas mažina masinių atleidimų 2023 m. tikimybę. Užimtumo augimas 2022 m. reikšmingai sulėtėjo, tai gali lemti kiek didesnį (bet santykinai neblogą) kiek daugiau nei 4 % nedarbingumą 2023 m. pabaigoje, o šis rodiklis taip pat gali tapti papildomu argumentu švelninat pinigų politiką.
Jei šis teigiamas H2 scenarijus išsipildytų, JAV ekonomika be didelės žalos išliptų iš ekonomikos sulėtėjimo ir nuosaikiai atsigautų. Taktiškai labai mažos „long-short“ fondų ir rizikos draudimo fondų pozicijos ir rekordiškai pesimistinė nuotaika rodo, kad pasiektas neigiamos reakcijos dugnas didina „FOMO“ pirkimo tikimybę jei 2023 m. pradžioje Federalinis rezervas nustotų kelti palūkanas ir infliacija išties pradėtų smarkiai mažėti.
Kinijos ekonomikos atsidarymas gali prisidėti prie JAV ekonomikos infliacijos mažėjimo ir panaikinti tiekimo problemas.
Investuotojai labiausiai nerimauja dėl recesijos 2023 m. 1-ajame pusmetyje perspektyvos ir dėl recesijos galinčių smukti įmonių pajamų ir S&P 500 indekso pelno vienai akcijai (EPS) rodiklio. Tačiau jei paaiškėtų, kad ekonomikos sulėtėjimas ar recesija būtų nežymūs ir ilgai neužsitęstų, yra nemenka tikimybė, kad rinkoje po šių metų spalio mėnesio smuktelėjimo jau įskaičiuotas būsimų pirkėjų dėmesys. Būsimas akcijos kainos ir pelno (P/E) santykis nukrito nuo 27x piko 2021 m. gruodį iki dabartinio 17x. Gali būti, kad pelno vienai akcijai (EPS) konsensusas šiuo metu pernelyg konservatyvus.
Ilgalaikių obligacijų kainos augimas rodo perėjimą prie paskutinės rinkos ciklo fazės. Geri obligacijų rezultatai neatspindi realių ekonominių tendencijų, todėl akcijos irgi artėja prie 2022 m. korekcijos dugno. 25 % S&P 500 vertės smukimas šiais metais patvirtintų lūkesčius, kad gilios recesijos nebus.
Apibendrinant, gali būti, kad pirmąjį kitų metų pusmetį JAV Federalinis rezervas nustos griežtinti pinigų politiką, konsoliduosis lėtėjančios infliacijos tendencija, o akcijų rinka pasieks dugną.