Nauja tendencija – bekontakčiai arbatpinigiai
Atrodo, kad beveik atsisakėme grynųjų: už rytinę kavą pakeliui į darbą mokame kortele, pietus biure užsisakome naudodami programėlę „Apple“ arba „GooglePay“, o atostogų bilietus perkame internetu. Mūsų įprastas pasaulis pamažu virsta skaitmeniniu ir paliečia kiekvieną gyvenimo sritį – keičiasi net toks paprastas dalykas kaip sąskaitos ar arbatpinigių mokėjimas restorane ar kavinėje.
Prisiminkite, kada paskutinį kartą palikote arbatpinigių padavėjui? Drįstame spėti, kad dažnai piniginėje neturite reikiamos grynųjų sumos. Dabar, sparčiai vystantis fintech ir momentinių pervedimų bei mokėjimų infrastruktūrai, Lietuvoje ėmė rastis bekontakčių arbatpinigių paslaugos – jos ypač praverčia, kai po ranka visai nėra grynųjų. Jomis naudojantis, klientai gali pervesti arbatpinigių padavėjams, kurjeriams ir kitiems aptarnaujantiems darbuotojams.
Elektroninių arbatpinigių rinka dar nepasiekė aukščiausio taško. Tačiau pasak „GlobalTips“ analitikų, ši tendencija Lietuvoje auga labai sparčiai – per pastaruosius penkerius metus jos metinis augimo tempas viršijo 20 %, o tai prilyginama Europos augimo vidurkiui.
Kokia tokio spartaus augimo priežastis? Viena vertus, tai susiję su sparčiu banko kortelių plitimu visuomenėje ir „Apple“ bei „GooglePay“ piniginių naudojimu. Centrinio banko duomenimis, 2021 m. Lietuvoje išduota daugiau kaip 3,5 mln. banko kortelių, o daugiau kaip 2 mln. yra nuolat naudojamos.
Panašūs procesai vyksta ir užsienyje. Tiesą sakant, stebime pasaulinę ekonomikos tendenciją, kad „p2p“(angl. Peer to Peer – žmogus žmogui) persikelia į elektroninę sritį.
Bekontakčiai arbatpinigių darbo modeliai „HoReCa“ sektoriuje
Kaip surenkami bekontakčiai arbatpinigiai?
Galima išskirti du darbo modelius – individualų ir grupinį.
Taikant individualų modelį, kiekvienas padavėjas arbatpinigius renka savarankiškai. Elektroniniams arbatpinigiams rinkti naudojamas QR arba NFC kodas, kuris paprastai matomas ant plastikinių kortelių, lipdukų arba spausdinamas tiesiai ant kvito.
Taikant grupinį modelį, arbatpinigiai surenkami į „bendrą piniginę“ ir paskirstomi pagal konkrečios padavėjų grupės nustatytas taisykles.
Svečių požiūriu, Lietuvoje yra trys dažniausiai pasitaikantys arbatpinigių rinkimo būdai:
•specialiu terminalu, skirtu tik arbatpinigiams rinkti;
•naudojantis „GlobalTips“ paslauga (QR+NFC sistema įstaigose).
„GlobalTips“ paslauga pasižymi didžiausiu arbatpinigių surinkimo efektyvumu, nes yra aiški ir patogi tiek padavėjams, tiek įstaigų svečiams. Didžiausias QR kodo taikymo privalumas yra tas, kad svečiai gali palikti arbatpinigių padavėjui nedalyvaujant, kai jiems patogu ir naudodami pageidaujamą mokėjimo būdą.
Paslaugos nauda įmonėms ir darbuotojams taip pat akivaizdi:
1. Restoranas didina darbuotojų motyvaciją – padavėjų pajamos iš arbatpinigių turėtų padidėti iki 50 %.
2. Gerinama aptarnavimo kokybė, administracija mato svečių paliktus atsiliepimus ir gali ištaisyti pasitaikančias aptarnavimo problemas.
3. Restoranui ir darbuotojams paslauga nemokama („GlobalTips“ misija – gerinti „HoReCa“ darbuotojų finansinę padėtį, todėl už kiekvieną svečią imamas nedidelis komisinis mokestis platformos išlaidoms padengti).
Žinoma, „p2p“ dėkingumo kultūra plėtojama ne tik „HoReCa“ sektoriuje. Keleiviai palieka arbatpinigių taksi vairuotojams, grožio salonų klientai – kirpėjams ir meistrams, o dabar vis dažniau arbatpinigių duodama kurjeriams ir degalinių darbuotojams. Dėkingumo kultūra plinta ne tik restoranuose ir kavinėse.
Palikite arbatpinigių mėgstamose įstaigose. Net kai neturite grynųjų . Taip padėsite nedidelei „HoReCa“ darbuotojų bendruomenei, kuri stengiasi, kad mūsų gyvenimas būtų geresnis, skanesnis ir įvairesnis!