Verslo perdavimo sąvokos aprėptis pakankamai plati. Tai verslo pirkimas-pardavimas, dovanojimas, paveldėjimas, administracinis sprendimas dėl verslo savininko pakeitimo ir pan. Žinoma populiarioje žiniasklaidoje vaizdžiai aptariami atskiri atvejai apie verslo perdavimo sėkmės istorijas ar vingiuotus nesėkmių atvejus, neretai susipynusius ne su verslo tęstinumo, o kovos dėl turto istorijomis. Verslo perdavimas siaurąja prasme suprantamas kaip verslo subjekto nuosavybės objekto visos ar dalies savininko pasikeitimas. po kurio užtikrinama tolimesnė įmonės ūkinė komercinė veikla. Plačiąja prasme sąvoka „verslo perdavimas“ verslo perdavimo objektą apibrėžia kaip įmonės, jos dalies, verslo ar jo dalies, taip pat atitinkamų teisių ir pareigų perdavimą. Svarbus verslo perdavimo požymis yra jo disponavimas ekonominei veiklai reikalingais ištekliais ir ekonominės veiklos iki perdavimo bei po perėmimo vykdymas, kas įvardijama tapatumo požymiu. Taigi verslo perdavimo procesas turi pasižymėti dviem aspektais - organizaciniu ir veiklos tęstinumo. Organizacine prasme svarbu išsaugoti perdavimo metu ne tik būtinus tolimesnei veiklai materialinius ir nematerialius išteklius, bet ir reikiamus funkcinius ryšius (užtikrinant funkcionalumą) reikalingus įmonės veiklos rezultatui pasiekti.
ES teisė taip pat apibrėžia esminius perduodamo ir perimamo verslo parametrus, kurie sieja verslo, kaip ūkio subjekto su sava sandara ir veiklos pobūdžiu tęstinumo ir tapatumo požymius. Toks proceso išgryninimas leidžia nustatyti verslo perdavimo proceso turinį nustatant ar tai įvyko verslo ar tik jo turto dalies perdavimas ir tai nėra tapatu. Nuo to priklauso įvairios ekonominės, socialinės ir teisinės aplinkybės. Pavyzdžiui, ar galioja darbo santykių tęstinumas, socialinių garantijų užtikrinimas dirbantiesiems, valstybės paramos formų taikymas verslo tęstinumui ir pan.
Vakarietiško ilgamečio privataus verslo raidos tyrimai be tradicinių vidinių ir išorinių verslo plėtros komponentų: verslo organizavimo formos, strategijos ir jų pagrįstumas, vadybos profesionalumas ir pan. nagrinėjimo, skiria daug dėmesio ir sklandžiam verslo, ypač šeimos verslo tęstinumo nagrinėjimui.
Tai skatina realios situacijos geresnis suvokimas, nes atliktos studijos rodo jog 33 Europos šalyse šeimos įmonių dalis sudaro 70-80 proc. bendro įmonių skaičiaus (Lietuvoje 38-40 proc.) ir jose dirba apie 40-50 proc. visų dirbančiųjų. Žinoma tai būdinga daugiau smulkioms ir vidutinėms įmonėms ir dažniausiai, kuriose dirba apie 10 darbuotojų.
Šeimos verslo sąvoka nėra identiška visose šalyse, tačiau esminės jo charakteristikos tapačios. Tai sprendimo galios priklausomybė įmonę įkūrusiam ar įsigijusiam asmeniui, šeimos nariai dalyvauja verslo valdyme, o jei įmonė listinguota biržoje, tai nemažiau kaip 25 proc. balsų priklauso šeimos nariams. Lietuvoje civilinis kodeksas (3.91) šeimos įmonę apibrėžia kaip turto elementą, kuris įkurtas, įsigytas vieno iš sutuoktinių iki santuokos ar po santuokos vieno ar abiejų sutuoktinių. Verslo perdavimą Lietuvoje iš esmės lemia bendrosios civilinio proceso kodekso normos apie nuosavybės pardavimą, pardavimą, dovanojimą, palikimą ir pan.
Taigi verslo perdavimas yra sistema teisinių ekonominių ir socialinių santykių, kurių dėka užtikrinami visuomenės, verslo perdavėjo ir perėmėjo interesai. Tarp šių interesų visumos ryškiai išsiskiria ekonominiai interesai. Visuomenės - darbo vietos, pridėtinė vertė, mokesčiai; verslo perdavėjo - ekonominė nauda, socialiniai siekiai; verslo perėmėjo - ekonominis augimas, kapitalo grąža, verslo konkurencinis pranašumas.
Verslo perdavimo problemos svarba ES buvo suvokta pakankami aiškiai, nes kasmet verslo perdavimą dar iki COVID-19 pandemijos pradžios patirdavo apie 450 tūkst. įmonių, kuriose dirbo apie 2 mln. darbuotojų. Apie trečdalis įmonių buvo perduotos nesėkmingai ir tai skausmingai palietė netik apie 600 tūkst. darbuotojų, kurie dirbo tose įmonėse, bet ir valstybes, kuriose šie procesai vyko. Didesnė našta teko socialinei, ypač draudimo nuo nedarbo sistemai, valstybė į biudžetus nesurinko planuotų mokesčių.
Tokio skaičiaus darbo vietų ir pajamų praradimų nekompensuoja intensyvus startuolių atsiradimas, nes veikiančios įmonės jau turi būtinus ūkinei veiklai komponentus: išteklius, technologijas ir rinkas, o sėkmingo perdavimo dėka turi ir gerą augimo potencialą.
ES dokumentuose verslo perdavimo temos svarba akcentuota jau beveik prieš 30 metų (1994), nuosekliai tai pabrėžiant vėlesniuose dokumentuose (Veiksmų planas „Verslumas 2020“, „Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) plėtros strategija“, 2020), siūlant taikyti tikslesnes ir efektyvesnes šio proceso valdymo ir paramos priemones. SVV plėtros strategijoje įvardijamos ir pagrindinės priežastys trukdančios verslo perdavimo procesui: nepasirengiama iš anksto, sunku rasti teisių perėmėją ir nepalankios mokesčių ir reguliavimo priemonės.
ES vertinimu, per 10 metų, priklausomai nuo šalies, pasikeis nuo 25 iki 40 proc. SVV savininkų. Lietuvoje tai būtų nuo 1,8 iki 2,8 tūkst. SVV įmonių kasmet. Tačiau Lietuvos inovacijų centro (LIC) atlikto tyrimo (2020) rezultatai rodo, kad tik 10 proc. verslininkų savininkų pradėjo perdavimo/įpėdinystės planavimą, o 30 proc. pradėjo apie tai galvoti, bet realių pasiruošimo žingsnių dar nedarė, nors apie verslo perdavimą net 90 proc. savininkų mini, jog tai bus perduota šeimos nariams.
Tad natūraliai kyla klausimas. O ką gi reikėtų nuveikti, kad verslo perdavimo procesas būtų sėkmingas.
Žinoma vieno recepto čia nėra. Perdavimo proceso turinys, jo sėkmė didžia dalimi priklauso nuo to, kaip yra pasiruošę verslo perdavėjai ir perėmėjai tiek psichologiškai-emociškai, tiek ir profesionaliai teisiškai ir ekonomiškai. Šeimos verslo perdavimo atveju svarbu sėkmingai įveikti sprendimų priėmimo būtinumo ir deramo perdavėjo pasitikėjimo dialemą. Dažnai pernelyg nepasitikima naujo šeimos verslo perėmėjo reikalingais, nors ne populiariais sprendimais.
Žvelgiant dar giliau, kaip teigiama šeimos verslų dinastijų tyrimuose, pradmenys sėkmingos būsimos perėmėjo veiklos glūdi genuose (organizmo sandara) ir memuose, intelektinės raidos metu suformuotuose verslo pažinimo įgūdžiuose ir įpročiuose, pasireiškiančiuose per gebėjimus individui adekvačiai reaguoti į aplinkos sąlygas. Minima, kad elitinių verslo dinastinių šeimų suformuotų jos narių memų požymiai yra: paveldimi ir efektyviai tobulinami jų veiklos konkurenciniai pranašumai, šeimos narių tamprus bendravimas, didėjantis intelektinis ir turtinis kapitalas ir visuomenės pagarba. Štai čia be šeimos vertybių išsaugojimo naujiems verslo įpėdiniams svarbu save įvairiose edukacinėse erdvėse įgyti tinkamus verslininkystės įgūdžius.
Tyrimai atskleidė, kad didžiausi iššūkiai naujos kartos šeimos verslo lyderiams
bus išlaikyti šeimos vertybes, paveldėjimo planavimą ir profesionalumo diegimą šeimos įmonėje.
Paveldėjimo planavimas neįprastas ir kompleksinis procesas. Jame turi integruotis ir verslo perdavėjo, šeimos ir verslo perėmėjo interesai. Nelengva šeimos verslo perdavėjui surasti sprendimą dėl verslo perdavimo šeimos nariams kai yra keletas galimų paveldėtojų arba netinkamas jų pasirengimas stingant lyderystės bruožų ar darbo versle patirties.
Specialistai pažymi, kad rašytinis dokumentuotas įpėdinystės įteisinimas ir tęstinumo sąlygų aptarimas yra reikšminga verslo perdavimo sėkmės dalis, aiškiai apibrėžiantis teisinius ir ekonominius perduodamo verslo kontūrus.
Verslui keičiant savininką ar savininkus ne tarp šeimos narių dažnai naudojamos visų arba reikšmingos dalies (kontrolinio paketo) akcijų pardavimo ir pirkimo sutartys. Nors Lietuvoje nėra plačiai paplitęs toks verslo perdavimo būdas, kitose šalyse jis dažnai sutinkamas.
Žinoma, šiuo būdu perduodant verslą reikšmingesni tampa kiti veiksniai. Visų pirma, planuojant perdavimo laiką svarbu tam laiko momentui maksimaliai padidinti įmonės vertę. Antra, priklausomai nuo mokestinės aplinkos tinkamai įvertinti akcijų vertę. Perdavimo proceso optimizavimui tikslinga apmąstyti išskaidyto verslo apjungimą į holdingo įmonę ir be abejo turėti objektyvią informaciją apie įmonės būklę finansinę būklę, finansinius ir kitus sutartinius įsipareigojimus.
Verslo perdavimo pasiruošimo procesas turi būti tinkamai komunikuojamas įmonės darbuotojams, kad išvengti neteisingų interpretacijų ir nesukurti įmonėje nestabilumo atmosferos. Kitų šalių patirtis rodo, kad verslo perdavimas gali būti sėkmingas jį perduodant darbuotojų kooperatyvui. ES kooperatyvai yra sukūrę apie 5,5 mln. darbo vietų. Verslo perdavimas darbuotojams reikšmingai sumažina nesėkmės riziką, nuramina klientus, partnerius ir, žinoma, darbuotojus, dalyvaujančius perdavimo procese.
Vyriausybės programoje verslo plėtrai skirtuose projektuose „Universalus verslumas“ ir „Prieiga prie lengvesnių kapitalo išteklių“ nemažai dėmesio skirta startuoliams, netgi sidabriniams. Tačiau priemonėms skirtoms verslo perdavimo procesų optimizavimui ir verslo tęstinumo užtikrinti reikėtų papildomų iniciatyvų. Tai primena ir ES dokumentai dėl atitinkamų viešo reguliavimo instrumentų taikymo verslo perdavimo procesams tobulinti. Kai kurios šalys jau taiko įvairias paramos verslo perdavimui formas. Tai ir viešos paslaugos, konsultavimas, mokestinės lengvatos, ypač verslo paveldėjimo ar dovanojimo atvejais, ES paramos priemonės ir pan.
Efektyvus verslo perdavimas senstant dabartiniams savininkams ir mažėjant jaunų verslininkų skaičiui tampa itin aktualiu politiniu klausimu. Tiesa, dėmesys verslo perdavimo temai ES šalyse nevienodas. Tam tikra parama šiems procesams teikiama senosiose, vakarietiškose ES šalyse. Tuo tarpu kitose šalyse, tame tarpe ir Lietuvoje, kuriose šeimos verslo pradininkai jį pradėję 1990 m. ar šiek tiek vėliau, dar tik pradeda įgyvendinti verslo perdavimo procesus ir paramos galimybės dar tik formuojamos.
Verslo perdavimo proceso tobulinimui svarbu sukurti tinkamą ekosistemą, kuri apimtų sekančius elementus:
1. Tinkamos oficialios statistikos apie šį procesą rinkimas ir vertinimas.
2. Viešosios paslaugos ne tik verslo pradžios, bet ir verslo perdavimo temomis.
3. Všį „Versli Lietuva“ pakankamai gerai įvaldžiusi verslumo skatinimo paslaugų teikimą, o padidinus išteklius būtų galima plačiau išvystyti ir specializuotą paramą verslo perdavimo tematika.
4. Aktyvesnis institucinis viešo sektoriaus įsitraukimas į šių procesų reguliavimo gerinimą.
5. Tyrėjų, ekspertų ir žiniasklaidos aktyvesnis dalyvavimas nagrinėjant verslo perdavimo procesus ir formuojant racionalią verslo įpėdinystės planavimo ir valdžios elgseną.
6. Palankios teisinės ir finansinės aplinkos verslo perdavimui sudarymas.
7. Pasinaudoti kitų šalių praktine patirtimi ir projektinės tiriamosios veiklos rezultatais konstruojant verslo perdavimo strategijas ir jų įgyvendinimo priemones.
Viena iš tokių galimų metodologinių ir praktinių priemonių minėtiems klausimams spręsti ir tobulinti verslo perdavimo procesą yra Baltijos jūros regiono programos INTERREG V B projektai „Inovatyvūs smulkaus ir vidutinio verslo perdavimo modeliai Baltijos jūros regione“ (trumpinys - INBETS) ir „Inovatyvūs verslo perdavimai Baltijos jūros regione“ INBETS+ (inbets.eu), kurių vykdymo rezultatai buvo aptarti š. m. lapkričio 10 d. viešai Vytauto Didžiojo Universiteto, vieno iš 11 projekto partnerių, organizuotame seminare-renginyje „Verslo perdavimo diena“, kuriame dalyvavo apie 50 dalyvių. Jame pranešimus skaitė bei diskusijose dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto projekto vykdytojai, VšĮ „Versli Lietuva“, Lietuvos inovacijų centro atstovai. Verslo atstovai pristatė gerosios praktikos verslo perdavimo patirtį dviejose įmonėse UAB „Litamilk“ ir UAB „Mantinga“. Profesionalūs pranešėjai padarė itin reikšmingus verslo perdavimui skirtus pranešimus apie finansinį verslo perdavimo optimizavimą ir verslo strategijų konstravimą bei pokyčių valdymą.
Minėtas INBETS projektas (Pagrindinis partneris - Baltic Sea Academy, Hamburgas) Europos Komisijos buvo pripažintas kaip vienas iš sėkmingų minėtą tematiką nagrinėjantis projektas ES https://ec.europa.eu/growth/smes/supporting-entrepreneurship/transfer-businesses_lt.
Visą informaciją apie projektus INBETS ir INBETS+ galima rasti https://inbets.eu/
Straipsnio publikacija finansuojama tarptautinio Interreg V B Baltijos jūros regiono programos projekto „Inovatyvūs verslo perdavimai Baltijos jūros regione + (INBETS +)“ Nr. #X016 lėšomis.
Užsakymo nr.: PT_88885629