Kas yra integracijos ir API?

Integracija – tai kelių sistemų ar jų elementų sujungimas į vieną funkcionuojančią visumą. Tai labai „sausas“ ir tikrąją reikšmę ne itin atskleidžiantis apibūdinimas. „Google Maps“ įskiepis (angl. plugin) svetainėje, prisijungimas per „Facebook“ platformą, mokėjimas per banką – tai tik kelios visiems puikiai žinomos integracijos, kadaise buvusios sudėtingos, o dabar labai supaprastintos ir todėl paplitusios visame pasaulyje.

Visgi integracijos su verslo valdymo ar buhalterinės apskaitos sistemomis yra kur kas svarbesnės, jose saugoma ir „juda“ svarbiausia verslo informacija. Užtikrinus greitą duomenų judėjimą ir pašalinus nereikalingas operacijas, didėja verslo konkurencingumas ir pelnas.

Apie sprendimus, kaip greitai ir patogiai keistis buhalteriniais duomenimis, jau rašėme ankstesniame mūsų straipsnyje apie buhalteriją minties greičiu. Šiuo straipsniu norime detaliau paaiškinti, kas yra integracijos ir kam jos naudojamos.

API (angl. „Application Programming Interface“) – tai sąsaja, kurią suteikia kompiuterinė sistema tam, kad programuotojas per kitą programą galėtų pasiekti jos funkcionalumą ar apsikeistų su ja duomenimis. Idealiu atveju API leidžia programoms keistis visais reikiamais duomenimis arba paprašyti programų vykdyti reikiamas funkcijas. Daugiausia API integracijų sutinkama debesijos sprendimuose, tokiu atveju jie iš vienos vietos „bendrauja“ su dideliu kiekiu kitų sistemų.

Integracijos būna įvairios. Tai gali būti išrašų importas iš bankų ar mokėjimo sistemų, tokių kaip „Paysera“ ar „Paypal“. Tai gali būti ir įskiepiai įvairioms elektroninėms parduotuvėms, sujungiantys jų duomenis su buhalterinės apskaitos programa. Galimos ir integracijos su didžiausiais prekybos portalais, tokiais kaip „Amazon“ ar „eBay“, kuomet su buhalterinės apskaitos programa sinchronizuojami šių portalų pardavimo duomenys. Jeigu klientas turi fizinę pardavimo vietą, galima paprastai integruoti ir sinchronizuoti kasos aparatų ar POS (angl. Point of Sale – pardavimo vietos) terminalų sistemų duomenis.

Integravus visus duomenis, tolesnis pardavimo procesas el. prekyboje tampa automatizuotas. API dėka klientas gali pasirinkti ir integruoti bet kokią išorinę sistemą, ar tai būtų „Pigu.lt“, ar jo paties sukurta nedidelė elektroninė parduotuvė.

Integracijos pasaulyje ir Lietuvoje

Populiariausios programos, tokios kaip „Facebook“ ar „Instagram“ turi begalę integravimo galimybių – automatinis nuotraukų ir tekstų talpinimas iš kitų sistemų pagal nustatytą grafiką, apsilankymų bei komentarų profilyje analizės specialiose sistemose, autorizavimas per šias platformas – tai vos keli baziniai pavyzdžiai.

Arba štai vienai populiariausių tinklaraštininkų tarpe – „Wordpress“ turinio valdymo platformai yra sukurta tūkstančiai įskiepių: „Jetpack“ leidžia įvairiais rėžiais analizuoti apsilankymus svetainėje, „Akismet“ leidžia valdyti svetainės saugumą, „Yoast SEO“ stebi, kokiais raktažodžiais lankytojai atrado svetainę ir taip toliau. Visų galimų integracijų išvardinti neįmanoma.

Užsienyje populiarios apskaitos programos ir valdymo sistemos – „Navision“, „1C“, „Sales Force“ taip pat turi šimtus, jei ne tūkstančius integravimo būdų. Tuo tarpu net ir pirmaujančios Lietuvoje sistemos turi vos kelias dešimtis integracijų. Tai sąlygota kelių priežasčių:

1. Didelės užsienio kompanijos yra populiarios, yra paklausios, taigi turi daugiau integravimo galimybių. Pavyzdžiui, tokiems rinkos milžinams kaip „Apple“ ar „Google“ integracijų kaštai nuolat mažėja – nauda teikiama milijonams vartotojų, ir tie skaičiai nuolat auga. O štai Lietuvoje vienos įmonės sistemos integracija su kitos įmonės sistema dažniausiai aktuali tik tai įmonei, kuri ir padengia visus integravimo kaštus;

2. Debesijos sprendimai, palyginus su darbastalio sprendimais, yra daug lengviau integruojami – jie jau yra „debesyje“ ir pasiekiami kiekvienam, taigi API yra neatsiejama jų dalis. Apie šiuos du principus detaliai rašėme mūsų palyginamajame straipsnyje. Įmonės, dirbančios daugiausia darbastalio principu, turi ieškoti papildomų integracijos kelių, todėl šis kelias ir sunkesnis, ir brangesnis. Lietuvoje apie 80% visų apskaitos programų sukurta remiantis darbastalio principu, taigi ir integracijų galimybių sukurta mažai, jos nėra universalios. Vartotojai, atitinkamai, turi ieškoti papildomų sprendimų arba kreiptis į programuotojus integratorius;

3. Dėl šių priežasčių dalis didžiųjų Lietuvos interneto prekybininkų iškelia savo juridinius vienetus į užsienį (Kiprą, Jungtinę Karalystę ir t.t.). Dirbant pagal suprastintas apskaitos taisykles — supaprastėja buhalterija ir integracijų poreikis ženkliai sumažėja;

4. Didieji verslai dažnai sukuria savo sistemas arba numato integracijas tik sau. Tai yra labai brangus ir savikainos atžvilgiu neefektyvus sprendimas, bet didžiosios kompanijos gali sau tai leisti, kadangi sukuriamas individualus, visus įmonės poreikius atitinkantis produktas. Tokiu atveju integracijos sukūrimas gali siekti net kelis šimtus tūkstančius eurų.

5. Integracijoms Lietuvoje kelią užkerta ir pačių vartotojų neatsakingas bandymas taupyti. Pavyzdžiui, 1000 pardavimų „Amazon“ platformoje rodyti kaip vieną pardavimą. Žinoma, taip taupomi buhalterijos resursai, bet tai yra šiurkštus pažeidimas, galintis greitai baigtis baudomis ir draudimais prekiauti.


Populiaru = paprasta ir pigu?

Taigi, kai individualią integraciją perka vienas verslas – jis moka visą sumą, būtiną jai sukurti. Brangstant IT paslaugoms, brangsta ir integracijų palaikymas. Jeigu, pavyzdžiui, „Instagram“ ar „Google“ pakeičia savo API ar taisykles, integraciją reikės atnaujinti, arba ši neveiks. Tai visiškai normalus procesas, tačiau ilgainiui išlieka integracijos, turinčios didžiausią vartotojų skaičių, taigi dažnai ir mažesnę kainą (nes integracijų kaina dalinasi iš visų vartotojų). Dėl palankios kainos vartotojų kiekis tik auga, o integracija tobulinama, ir taip – be galo.

Tokiose šalyse kaip JAV, JK ar JAE, apskaita dažniausiai yra lengvai suprantama eiliniam žmogui, tuo tarpu Lietuvoje apskaita yra gerokai sudėtingesnė. Pas mus kiekvienas pardavimo dokumentas pagal galybę taisyklių patenka į įvairias ataskaitas, o sąnaudos ypač kontroliuojamos. Džiugina bent tai, kad priešingai nei Rusijoje ar NVS šalyse, mūsų šalyje nebebūtini popieriniai dokumentai.

Taigi tolesnė kryptis aiški – mūsų verslai privalo integruotis tam (nes Lietuvai tai ypatingai svarbu), kad būtų šiuolaikiški, patogūs klientams ir mažėtų sąnaudos.

B1.lt – integracijų lyderė Lietuvoje?

Anksčiau integravimo procesas Lietuvoje užtrukdavo 6 mėnesius ar net metus, tačiau neįtikėtino direktoriaus Filipo Borcovo teigimu, po ilgo ir progresyvaus kolektyvo darbo, dabar bent į jų buhalterinę apskaitos programą galima greitai integruoti vos ne visas aktualias sistemas.

Atliktas rinkos tyrimas parodė, kad iš lietuviškų apskaitos produktų daugiausia integracijų viešai pateikia B1.lt, kai kurios žinomiausios:

● Sinchronizavimas su prekybos portalais: „Pigu.lt“, „Amazon“, „eBay“, „Shopify“, „Etsy“, „Verskis“ ir kitomis;
● Sukurti įskiepiai sujungimui su: „WooComerce“, „PrestaShop“, „OpenCart“, „Magento“ ir kitomis;
● Sinchronizavimas su kasos aparatais ir POS sistemomis: „Raso“, „r_keeper“, „ShopifyPOS“, „nPoint“ ir kitomis;
● Sukurti automatiniai išrašų importai iš beveik visų Lietuvos bankų bei populiariausių mokėjimo sistemų, tokių kaip „Swedbank“ ar „Paysera“ ir kiti;
● Daug nestandartinių integracijų, tokių kaip „Pingin“, „Creditonline“, „InformDebtor“ ir kitos, taip pat testuojamos integracijos su „Varle.lt“, „Eshoprent“ ir kitomis.

Paradoksalu, bet standartinės integracijos kaina tėra apie 20 eurų mėnesiui ir ją atlikti gali bet kuris verslininkas ar jo įmonės buhalteris, neturintis jokių programavimo žinių. Dar daugiau – vos kelios buhalterinės apskaitos sprendimų įmonės Lietuvoje turi dokumentuotus ir viešai prieinamus API. B1.lt šiuo aspektu turi plačiausiai aprašytą API.

Mokesčių sistema progresuoja, metas ir jums

Prieš penkis metus niekas nė nebūtų pagalvojęs, kad Valstybinė mokesčių inspekcija matys kiekvieno įvykusio pardavimo duomenis. Kasmet valstybei verslininkai pateikia vis daugiau dokumentų ir ataskaitų. Todėl labai svarbu pasirinkti stabilią integraciją, kurios nereikės nuolat plėsti ir kuri veiks net ir keičiantis įstatymams.

Atminkite – jeigu esate vienintelė įmonė, naudojanti integraciją, rytoj už jos atnaujinimą mokėsite visą kainą. Rinkitės patikrintą sprendimą su perspektyva į ateitį.