Balandžio 16 d., minėdamas 168-uosius gyvavimo metus, „Volfas Engelman“ organizuoja virtualų gimtadienio vakarėlį – „Ne jubiliejus“. M. Horbačausko teigimu, praktika parodė, kad tokie nuotoliniai renginiai pandemijos metu tapo išties populiarūs, todėl šiais metais gimtadienį nuspręsta paminėti kiek netradiciniu būdu.

„Kad ir kaip norėtume visam Kaunui ir jo svečiams padovanoti gyvą renginį, realybė yra kiek kitokia. Tačiau dabar virtualiems renginiams galimybių tikrai netrūksta, o jų susidomėjimu galėjome įsitikinti dar vasarą, organizuodami „Nacionalinę nealkoholinio alaus degustaciją“, kurią internetu stebėjo daugiau nei 130 tūkst. žmonių“, – sako pašnekovas.

Renginį, kurį nemokamai balandžio 16 d., 19.00 val. bus galima stebėti „Delfi“ naujienų portale, ves ir žiūrovus linksmins puikiai Lietuvoje žinomas komikas Mantas Bartuševičius, o magijos triukais stebins iliuzionistas Anton Lavrentjev. Gimtadienio metu vyks ir ekskursija po bravorą, o taip pat žiūrovai turės galimybę sudalyvauti virtualioje viktorinoje ir laimėti lauko griliaus kepsninę.

Igno Gaižausko nuotr.

„Tikimės, kad šventė bus smagi ir suteiks daug gerų emocijų, kurių šiuo laikotarpiu mums visiems labai trūksta“, – sako M. Horbačauskas.

Laikui nepavaldus prekės ženklas

Na, o „Volfas Engelman“ istorija prasidėjo dar 19 a. viduryje, viename seniausių Kauno rajonų – Vilijampolėje.

„Rafailas Volfas buvo vietinis žydų tautybės pirklys, kuris Kaune, Vilijampolės rajone, įkūrė tuometinę alaus daryklą. Neilgai trukus, verslą perėmė jo sūnus Iseras Beras Volfas, kurio vardu ir buvo pavadintas bravoras. 1853 m. įmonė tapo viena pirmųjų pramoninių daryklų rytiniame Baltijos regione“, – pasakoja M. Horbačauskas.

Po septynerių metų, Karmelitų bažnyčios rajone, prie Nemuno ir dar tik statomos geležinkelio stoties pradėjo veikti kita alaus darykla – „Engelman“. Daugiau nei trisdešimtmetį atskirai veikusias įmones sujungė I. B. Volfas, kuris 1894 m. įsigijo Ferdinandui Engelmanui priklausiusią alaus daryklą Kauno centre.

„Abu prekiniai ženklai tuo metu buvo labai stiprūs, todėl savininkai nusprendė sujungti pavadinimus ir taip gimė iki šių dienų gyvuojantis „Volfas Engelman“ prekinis ženklas. Su kolegomis dažnai pajuokaujame, kad organizuojant įvairius renginius ir šventes, Volfas su Engelmanu mums visada padeda tiek su geru oru, tiek ir pritraukiant sėkmę mūsų bravorui“, – sako M. Horbačauskas.

Volfas Engelman bravoro generalinis direktorius Marius Horbačauskas (dešinėje) ir aludariai Petras Sadovskis bei Giedrius Valančius
Foto: Organizatorių nuotr.

Nesustabdė net bombos

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, į alaus daryklą buvo pataikiusi bomba, kuri gerokai apgadino pastatą, tačiau okupaciniai valdžiai alus buvo labai svarbus – objektas greitai atstatytas. 1918 m. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, „I. B. Volfas“ ir „Engelman“ savininkai ėmėsi sparčių karo metais nukentėjusios Lietuvos pramonės atstatymo darbų, tarp kurių ir sudeginto „Engelman“ bravoro rekonstrukcija.

„Tarpukario „Volfas Engelman“ Lietuvoje tapo didžiausia alaus darykla, kuri sudarė net 40 proc. visos alaus rinkos ir gamino ne tik alų, bet ir salyklą bei vaisvandenius. Tokį statusą bravorui leido užsitarnauti ne tik tais laikais pažangios gaminimo technologijos, bet ir noras būti visuomenės dalimi. Pavyzdžiui, įmonė buvo vienas iš mecenatų, statant VDU Karo muziejų, gabiems studentams skirdavo stipendijas, prisidėdavo prie įvairių projektų ir renginių organizavimo Kaune“, – pasakoja dabartinis „Volfas Engelman“ vadovas.

Igno Gaižausko nuotr.

Deja, neilgai trukus, 1940 m. birželį Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, alaus darykla buvo nacionalizuota ir jos pavadinimai buvo keičiami labai dažnai, tačiau nei vienas iš jų neatitiko tikrosios įmonės ideologijos.

„Sovietai daryklą pavadino „Raudonąja pašvaiste“, tačiau Lietuvos teritoriją okupavus Vokietijos kariuomenei, šie pavadinime paliko tik žodį „pašvaistė“, o neilgai trukus pervadino į „Perkūną“. Antrosios sovietų invazijos metu vėl buvo sugrįžtą prie „Raudonosios pašvaistės“ pavadinimo, o
1967 m., suformavus „Kauno alkoholinių ir bealkoholinių gėrimų kombinatą“, įmonė buvo pavadintas „Ragučio“ vardu. Nuo tada „Raudonoji pašvaistė“ vadinta „Gamykla Nr. 1“, o „Ragutis“ – „Gamykla Nr. 2“, – istoriją prisimena M. Horbačauskas.

Igno Gaižausko nuotr.

Vilkas, liūtas ir statinė

Tačiau 2011 m. balandžio 12 d. alaus daryklai susigrąžinus savo istorinį pavadinimą – „Volfas Engelman“, nuo to laiko, kaip teigia M. Horbačauskas, prasidėjo nauja bravoro era, kurioje iki šių dienų didelis dėmesys yra skiriamas tarpukario tradicijoms.

„Pagrindinis mūsų tikslas buvo nenutolti nuo tų tradicijų ir vertybių, kurias puoselėjo tuometiniai tarpukario laikų „Volfas Engelman“ savininkai. Grąžinome ir iki šiol naudojame tuo metų vyravusį art deco stilių savo produktuose ir, žinoma, logotipe, kuriame vaizduojami vilkas, liūtas bei statinė. Išlaikėme ir nemažą dalį tų laikų alaus pavadinimų, pavyzdžiui, „Imperial Porter, „Rinktinis“, „Pilzeno“. Taip pat visada akcentuojame džentelmeniškumo, pagarbos ir atsakingo alaus vartojimo kultūrą. Tad galime sakyti, kad tarpukario dvasia dabartiniame „Volfas Engelman“ išties gyva“, – sako pašnekovas.

Kas liečia alaus skonius ir receptūrą, pasak „Volfas Engelman“ vadovo, šie, lyginant su tarpukariu, yra pasikeitę, tačiau tai tikrai nereiškia, kad alaus kokybė nuo to tapo prastesnė. „Atvirkščiai, šiais laikais alaus gaminimo technologijos yra ženkliai patobulėjusios, todėl dabartiniai gėrimai yra kur kas grynesni ir švaresni“, – teigia M. Horbačauskas.

Igno Gaižausko nuotr.

Nauji laikai – nauji iššūkiai

Iki šių dienų išliko ir „Volfas Engelman“ visuomeniškumo principai. Bravoras remia gausybę įvairių kultūrinių, meninių ir edukacinių renginių: Kauno dienos, Hanza dienos, Kaunas Jazz festivalis , „Operetė Kauno pilyje“, respublikinis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“, Sartų žiemos lenktynės, Kuršių marių regata, o bendradarbiaudamas su mokslo institucijomis, prisideda prie studentų ugdymo iniciatyvų bei kartu su miesto savivaldybe imasi miesto gražinimo projektų.

„Norėdamas sėkmingai gyvuoti ir būti vertinamu, verslas privalo tapti visuomenės dalimi. Ir nors sovietmečiu toks požiūris buvo šiek tiek „prigesintas“, atkūrus nepriklausomybę ir susigrąžinus daryklos istoriją bei tradicijas, ir toliau norėjome tęsti mūsų pirmtakų pradėtą darbą. Taigi, organizuojame įvairias miesto šventes, prisideda prie Kauno gražinimo, KTU studentams esame įsteigę stipendiją. Didelė dalis tokių renginių net nėra komerciškai pelningi, tačiau labai svarbu, kad jie suteikia žmonėms laimės“, – sako M. Horbačauskas.

Jei žvelgiant į praeitį, didžiausi „Volfas Engelman“ iššūkiai buvo susiję su karais, okupacijomis ir unikalumo išsaugojimu, tai šiais laikai, kaip sako M. Horbačauskas, iššūkių taip pat netrūksta, tačiau jie kur kas smagesni.

Igno Gaižausko nuotr.

„Siekiant išlikti lyderiais, užmigti ant laurų – tiesiog negalima. Keičiantis vartotojų poreikiams, lūkesčiams, visada turime stebėti rinką ir niekada nesustoti. Pavyzdžiui, praėjusiais metais naujų ar atnaujintų produktų į rinką paleidome net 64-is. Tai yra tikrai milžiniškas skaičius, kuriuo pasigirti gali retas. Naujų skonių paieškos ir produktų pristatymas yra iššūkiai, tačiau, tuo pačiu, ir mums labai smagi veikla. Kiekvienas vartotojų įvertintas „Volfas Engelman“ skonis mums yra didelis pripažinimas ir paskata tobulėti“, – teigia pašnekovas.

Primename, kad 168-ąjį „Vofas Engelman“ gimtadienį švęsime jau balandžio 16 dieną, 19.00 val. Stebėti transliaciją ir dalyvauti gimtadienio viktorinoje galėsite „Delfi“ naujienų portale.