„Vikonda grupei“ priklausantis vienas iš maisto gamintojų lyderių šalyje UAB Kėdainių konservų fabrikas savo pavyzdžiu įrodė, jog tvarūs sprendimai naudingi ne tik visuomenei bei gamtai, tačiau atsiperka ir pačiam verslui.
Į ateitį žvelgia atsakingai
Kėdainių konservų fabrike tvarumas – ne vienadienė iniciatyva, o kasdienybė, plačiai apimanti daugybę bendrovės veiklos aspektų: nuo strateginių planų iki visos įmonės kultūros.
Bendrovės vadovai įsitikinę, jog tvarumu grindžiami verslo sprendimai yra neabejotina ilgalaikė investicija į ateitį, todėl nelaukia, kol rinka vieną po kito ims diktuoti reikalavimus – vis ambicingesnius tvarumo tikslus fabrikas sau kelia pats.
„Mums tvarumas yra visapusė atsakomybė: prieš gamtą, visuomenę, valstybę, verslo partnerius“, – sako Kėdainių konservų fabriko gamybos ir tiekimo grandinės vadovė Zita Petkevičienė.
„Dirbdami galvojame ne tik apie šiandieną ar rytojų, mes žvelgiame daug metų į priekį – mums svarbu, kaip fabrikas evoliucionuos tvarumo linkme, – papildo bendrovės technikos vadovas Darius Bagdonas. – Mūsų atsakomybė – ateinančioms kartoms parodyti, kad tvarumas turi tapti kasdienybe. Mums rūpi, kur ir kaip gyvens mūsų anūkai, jų vaikai, kokį vandenį jie gers, kokiu oru kvėpuos. Mes visi be išimties tuo turime rūpintis ir labai smagu, jog Kėdainių konservų fabrikas gali diktuoti šią pozityvią madą.“
Bendrovės produktų vystymo vadovas Simas Grincevičius pritaria kolegai, jog tvarumą, kaip vieną svarbiausių šiuolaikinio pasaulio vertybių, būtina perduoti kitoms kartoms, o lengviausia tai padaryti – rodant pavyzdį.
„Rodyti pavyzdį reikia pradėti nuo savęs. Taupydami resursus, kurdami sveikatai palankesnius produktus, naudodami aplinką tausojančias pakuotes, keisdami bendrą įmonės kultūrą, mes pirmiausia nuo savęs ir pradedame“, – pabrėžia S. Grincevičius.
Energetinius išteklius taupo efektyvindami gamybos procesus
Kėdainių konservų fabriko technologai uoliai dirba siekdami kuo didesnio gamybos procesų efektyvumo ir ieškodami būdų, kaip sutaupyti energetinių išteklių.
Nors bendrovė naudoja vandenį iš savų gręžinių, tačiau taupyti stengiasi ir čia. Diegiant modernias technologijas vandens naudojimą per pastaruosius metus pavyko sumažinti 30 procentų.
„Galime pasidžiaugti labai geros kokybės vandeniu, – sako technikos vadovas D. Bagdonas. – Mūsų gręžinių vanduo – iš Šventosios klodų. Taigi strategiškai esame geroje vietoje.“
Dujų vartojimas krito perpus
„Itin didelį žingsnį tvarumo link bendrovė žengė įsigijusi naują garo katilą. Ši investicija ir pakeitimai technologiniame procese dujų sunaudojimą leido sumažinti net perpus“, – sako Z. Petkevičienė.
„Projektinėje stadijoje buvome numatę, kad naujasis garo katilas sutaupys mažiau gamtinių dujų, tačiau sugebėjome taip suvaldyti techninius procesus, kad rezultatas pranoko lūkesčius. O degindami mažiau dujų, panaudojame ir mažiau deguonies“, – džiaugiasi technikos vadovas D. Bagdonas ir priduria, jog šiam katilui taip pat reikia ir gerokai mažiau priežiūros. Taigi taupomi dar ir darbuotojų laiko resursai.
Fabriką apšildo patys
Kėdainių konservų fabrikas efektyviai panaudoja ir gamybos procesų metu išskiriamą šilumą.
„Kur veikia fabrikai, ten matome iš kaminų virstančius garų ar dūmų kamuolius. Šiuos per kaminą išeinančius deginius mes sugeneruojame ir paverčiame energija, kuria šildome savo patalpas ir vandenį, – pasakoja D. Bagdonas. – Šios energijos pakanka viso fabriko reikmėms.
Taigi mes per kaminą į aplinką neišskiriame šilumos, todėl mūsų šilumos efektas – neigiamas. Čia panaudotos pažangiausios technologijos mums, kaip įmonei, sukuria pridėtinę vertę, nes ne tik nereikia leisti pinigų patalpų bei vandens šildymui, bet dar ir tuos pinigus susigrąžiname deginius paversdami naudinga energija. Taigi mūsų fabrike energija yra labai suvaldyta ir taupo pinigus.“
Kėdainių konservų fabriko technikos vadovas akcentuoja, jog vandens garas – labiausiai aplinką tausojantis būdas, siekiant išgauti šilumos energiją.
„Senasis fabrikas anksčiau kaitinimui naudojo elektrą, o kai geležinkelyje garo traukiniai buvo keičiami į elektrinius, bemaž prieš 70 metų fabrikas nupirko du senus garvežius ir pastatė įmonės teritorijoje. Kūreno ir taip garu aprūpino fabriką, – primena pašnekovas. – Iš principo garo katilo veikimo principas niekuo nepasikeitęs nuo garvežių laikų, ir kažin ar bus sugalvota kas geresnio, tik dabar, žinoma, jis labai modernus.“
Fabrikas apsirūpina ir elektra
Elektros energijos Kėdainių konservų fabrikas taip pat pasigamina pats – ją generuoja ant bendrovės pastato stogo įrengta saulės jėgainė.
„Mūsų fabrikas aprūpinamas švaria elektros energija. Kai saulė šviečia visą dieną, ant pastato stogo esanti saulės jėgainė sugeneruoja 500 kilovatų elektros energijos, o fabrikui, jei šis apkrautas, reikia 350 kilovatų. Taigi truputį elektros energijos dar atiduodame elektros tinklams.
Vandenį turime, elektrą turime, o garą pasigaminame“, – reziumuoja į tvarų energijos vartojimą orientuoto fabriko technikos vadovas D. Bagdonas.
Investuoja į mažiau taršų transportą
Kėdainių konservų fabrikas taip pat investuoja į mažesnės taršos transporto priemones. Pasak D. Bagdono, per pastaruosius penkerius metus įmonė neįsigijo nė vieno dyzelinio automobilio.
„Be to, įmonės teritorijoje atsirado automobilių krovimo stotelė, kur dienos metu galima pasikrauti automobilį ir važiuoti naudojant saulės sugeneruotą švarią elektros energiją“, – ne tik didelėmis, tačiau ir mažesnėmis aplinką tausojančiomis bendrovės iniciatyvomis džiaugiasi technikos vadovas.
Gaminiai – perdirbamose pakuotėse
Seniausia ir viena didžiausių majonezus, padažus bei konservuotus produktus gaminanti įmonė Baltijos šalyse Kėdainių konservų fabrikas rinkai pristato daugiau kaip 400 skirtingų produktų. Įmonė didelį dėmesį skiria ir tvaresnėms pakuotėms.
„Po truputį atsisakome plastiko ir pereiname prie aplinkai draugiškesnių perdirbamo PET plastiko pakuočių, – sako tiekimo grandinės vadovė Z. Petkevičienė. – Tiesa, tik vos 10 procentų Kėdainių konservų fabriko gaminių atsiduria plastiko pakuotėse – likę mūsų produktai vartotoją pasiekia stiklainiuose.“
Šis fabrikas yra daugiausia stiklainių sunaudojantis maisto gamintojas Lietuvoje. Per metus bendrovė įsigyja apie 30 milijonų šios rūšies pakuočių.
„Stiklainius perkame ne tik iš Europos, Ukrainos gamintojų, bet ir iš AB „Panevėžio stiklas“. Jie gamybos procese naudoja apie 60 procentų perdirbto balto stiklo, surinkto iš stiklo konteinerių, – pasakoja Z. Petkevičienė. – Daugelis manome, jog rūšiuojant stiklo pakuotes, svarbu jas švariai išplauti, nuimti etiketę. Pasirodo, tai nebūtina. Stiklas aukštakrosnėse lydomas didesnėje kaip 1 000 laipsnių temperatūroje, taigi viskas tiesiog sudega – jokio taršalo nelieka.“
Nors pernai „Panevėžio stiklas“ padidino gamybos pajėgumus, tačiau bendrovė vis tiek negali visiškai patenkinti viso konservų fabrikui reikiamo stiklinių pakuočių poreikio. Taigi trūkstamą kiekį kėdainiečiai atsiveža iš Ukrainos ir kitų Europos šalių gamintojų.
Naudoja plonesnio stiklo pakuotes
Ieškodama būdų, kaip maisto gamybos verslą plėtoti dar tvariau, Kėdainių konservų fabriko komanda nusprendė naudoti plonesnio stiklo – taigi ir mažesnio svorio – stiklainius.
„Stiklas šiek tiek plonesnis, bet, žinoma, šių pokyčių ėmėmės išlaikydami visus saugumo standartus, – akcentuoja tiekimo grandinės vadovė Z. Petkevičienė. – Mažesnio svorio stiklainiams pagaminti reikia mažiau išteklių. Dar vienas privalumas – sunkvežimiuose, kuriems, žinia, ribojamas krovinio svoris, dabar galime vežti daugiau produkcijos. Vėlgi tvariau.
Beje, mūsų partneriai – prekybos tinklai, į šį pasikeitimą pažvelgė itin palankiai, nors jiems atsirado papildomo biurokratinio darbo keičiant produktų korteles ir panašiai. Taigi partneriai vertina mūsų pastangas dirbti tvariau.“
Pakuotę rūšiuoti patogiau
Dalį savo gaminių Kėdainių konservų fabrikas vartotojams pristato itin moderniose ir rūšiuoti patogiose pakuotėse.
„Tokio produkto stiklainis aptrauktas 100 procentų perdirbama plėvele, pavadinkime, rankove. Etiketė ne naudojant klijus, o pakaitinus garu aptraukia stiklainį tiksliai pagal jo formą, – paaiškina D. Bagdonas. – Tokią pakuotę rūšiuoti itin patogu ir paprasta: yra juostelė, kurią nuplėšus, etiketė lengvai nusiima, toliau atskirai rūšiuoji stiklą ir metalinį dangtelį.“
Iš surūšiuotų atliekų dar ir uždirba
Užsukus į Kėdainių konservų fabriko administracijos pastatą, dėmesį atkreipia kiekviename aukšte išrikiuoti plastiko, popieriaus bei stiklo rūšiavimo konteineriai.
„Kabinetuose rūšiavimo konteinerių nepristatysi – nėra tiek vietos, todėl nusprendėme atsisakyti įprastų šiukšliadėžių. Dabar visas atliekas kiekvienas nešame į koridoriuose esančius rūšiavimo konteinerius. Taip dar ir papildomai pajudame“, – šypsosi D. Bagdonas, pasakodamas, kaip tvarumo idėjos įsiliejo į įmonės kultūrą.
Atliekos kruopščiai rūšiuojamos ne tik fabriko administraciniame pastate. Kiek anksčiau pirmieji taip dirbti pradėjo gamybos darbuotojai.
„Žinoma, gamyboje atliekų kiekiai dideli, todėl ten turime preskonteinerius. Savo darbuotojus ugdome, mokome ir jie jau įprato dirbdami rūšiuoti atliekas, – sako D. Bagdonas. – Jeigu į buitines atliekas išmestume gamybines, tai už toną turėtume sumokėti daugiau kaip 100 eurų. Bet mes tvarkingai rūšiuojame plastiką, kartoną ir stiklą, todėl atiduodami švarias atliekas patys uždirbame.
Taigi plėtoti verslą tvariai – netgi pigiau, – patikina pašnekovas. – Labai džiugu, kai pakuočių perdirbimo įmonės, su kuriomis bendradarbiaujame, pas mus atsiveža kitų įmonių atstovus parodyti, kaip mes gebame tvarkingai rūšiuoti, nors tai mūsų darbuotojams vis tik yra papildomas darbas.“
Energija virsta ir daržovių atliekos
„Esame dideli žaliųjų žaliavų perdirbėjai, todėl turime ir augalinės kilmės atliekų: burokėlių, morkų, bulvių bei kitų, – sako fabriko produktų vystymo vadovas S. Grincevičius. – Taigi dirbame ieškodami alternatyvių metodų, kaip šias atliekas panaudoti.“
„Pernai įsigijome įrangą, kuria testuojame, tiriame pagrindinių daržovių, sudarančių mūsų gaminių asortimentą, atliekas, – detaliau paaiškina technikos vadovas D. Bagdonas. – Bandome iš žaliųjų atliekų pagaminti kompostą, kuris yra natūrali pridėtinė trąša žemei.
O laboratoriniams tyrimams nereikalingą likusią didžiąją masę švarių žaliųjų atliekų kiekvieną dieną išvežame į biojėgainę, su kuria turime sudarę sutartį. Čia atliekos virsta energija.“
Gaminiuose – mažiau druskos ir cukraus
Kėdainių konservų fabrikas tvarumo siekia ir nuolat tobulindamas gaminių receptūras. Ant vartotojų stalo atsiduria puikų skonį išsaugantys, tačiau sveikatai palankesni, natūralesnės sudėties gaminiai.
„Savo gaminiuose visiškai nenaudojame skonio stipriklių. Mažiname druskos, cukraus, riebalų kiekį, – pabrėžia fabriko produktų vystymo vadovas S. Grincevičius. Vienas iš mūsų tikslų – gaminti kuo natūralesnius gaminius. Šiomis kryptimis dirbame tobulindami visų kategorijų gaminius: nuo majonezo bei sriubų iki pamidorų padažų.“
Kaip sukurti sveikesnį produktą, bet kartu išlaikyti ir vartotojui įprastą pamėgto gaminio skonį?
Pasak S. Grincevičiaus, norint, kad nepakistų skonis, druskos, cukraus ar kitų priedų kiekį galima sumažinti tiek, kad žmogaus skonio receptoriai nepajaustų skirtumo ir nenukentėtų gaminio kokybė.
„Receptūroje tai tebus labai maža dalis – tik skaičius po kablelio, tačiau realiai produktas bus mažiau kaloringas, o bendrame gamybos procese vienos ar kitos žaliavos sunaudosime pastebimai mažiau“, – paaiškina pašnekovas.
Pokyčiai majonezo gamyboje
Tiekimo grandinės vadovė Z. Petkevičienė pristato dar vieną tvarų Kėdainių konservų fabriko žingsnį – nuo kitų metų bendrovė savo gaminiams nenaudos narvuose laikomų vištų kiaušinių.
„Esame vienas iš didžiausių majonezo gamintojų, o šiam produktui reikia kiaušinio trynio. Su prekybos tinklais sutarėme iki 2025 metų gamyboje visiškai atsisakyti narvuose laikomų vištų kiaušinių.
Daliai gaminių jau ir dabar naudojame laisvai laikomų vištų kiaušinius“, – sako pašnekovė.
Pirkėjams rūpi
Z. Petkevičienė įsitikinusi – vartotojai įvertina verslo pastangas keisti savo veiklos procesus ir ryžtis novatoriškiems sprendimams, kurie leistų labiau tausoti aplinką.
„Mūsų pirkėjai išsilavinę, skaito etiketes, domisi, kaip produktas gaminamas. Be to, gyvendami tokioje gražioje šalyje jaučiame atsakomybę dirbti tvariau“, – sako ji.
Kėdainių konservų fabriko produkcija vertinama ne tik Lietuvoje. Bendrovė savo gaminius tiekia į 25 pasaulio šalis penkiuose kontinentuose. Pasak Z. Petkevičienės, produktų tvarumo aspektas daugiausia dėmesio sulaukia Lenkijos bei Skandinavijos valstybių rinkose.