Lietuvoje legaliai veikiančių lošimo bendrovių pasiūla ir paslaugos yra ne tik labai panašaus turinio į nelegaliai lošimo paslaugas teikiančių bendrovių, bet, kas svarbiausia – ginčo su licencijuotu lošimų organizatoriumi atveju, lošėjams jų teises ginti visada padės Lošimų priežiūros tarnyba.

Svarbu pabrėžti, kad lošimas neaiškaus turinio ir Lietuvoje licencijos neturinčių organizatorių lošimų svetainėse yra pačių lošiančiųjų atsakomybė ir šiuo atveju, priešingai nei lošiant legaliose lošimų svetainėse, lošėjų teisių Lietuvoje niekas negina, ginčo atveju lošėjų skundai dėl prarastų pinigų taip pat nenagrinėjami. Be to, nėra jokių duomenų apie tai, ar nelegaliose svetainėse yra saugomi lošėjų asmens duomenys, ar yra paisoma draudimo neleisti lošti nepilnamečiams ir pažeidžiamiems asmenims, kiek dėmesio skiriama atsakingo lošimo skatinimui ir probleminio lošimo prevencijai

Lošimų priežiūros tarnyba stengiasi apsaugoti ne tik Lietuvos lošėjų teises ir jų teisėtus interesus, bet ir Lietuvos lošimų rinką nuo nelegalios pasiūlos, todėl ragina ne tik pačius lošėjus atsakingai rinktis svetaines, kuriose jie lošia, bet ir aktyviai blokuoja svetaines, savo paslaugas teikiančias nelegaliai ir neturinčias Lošimų priežiūros tarnybos išduotos licencijos bei leidimo organizuoti nuotolinius lošimus Lietuvoje.

Nuotolinių lošimų pajamos Lietuvoje kasmet auga

Pastebima, kad Lietuvoje kasmet auga ir susidomėjimas nuotoliniais lošimais, ir nuotolinių lošimų pajamos.

Lošimų priežiūros tarnybai viena iš pavestų funkcijų yra išduoti lošimų organizatoriams leidimus, suteikiančius teisę vykdyti nuotolinių lošimų veiklą Lietuvoje, taip pat prižiūrėti, kaip šie organizatoriai ją vykdo – stebi, ar laikosi teisės aktų reikalavimų, nagrinėja teikiamas finansines ataskaitas. Nuo tada, kai Lietuvoje buvo pradėti organizuoti internetiniai lošimai, bendrosios nuotolinių lošimų pajamos (toliau – GGR (angl. sąvoka Gross Gaming Revenue)) atitinkamai augo ir sudarė:

  • 2016 m. – 15,5 mln. Eur;
  • 2017 m. – 21,8 mln. Eur;
  • 2018 m. – 28 mln. Eur;
  • 2019 m. – 40,5 mln. Eur;
  • 2020 m. – 59,6 mln. Eur;
  • 2021 m. – 102,2 mln. Eur;
  • 2022 m. I ketv. – 26,8 mln. Eur

Vertinant skaičiais, 2021 m. GGR iš nuotolinių lošimų sudarė 75 proc. nuo visų lošimo rūšių GGR ir buvo didesnis nei GGR iš azartinių lošimų fizinėse lošimo vietose (kurios sudarė 25 proc.).

2021 metais nuotolinių lošimų GGR augo labai stipriai ir, lyginant su 2020 metais, padidėjo 42.6 mln. Eur arba 71,5 proc.

Tokį augimą galimai paskatino tai, kad pandemijos metu buvo uždarytos fizinės lošimo vietos, todėl tai galėjo paskatinti lošėjus rinktis kitą būdą lošti, neišeinant iš namų, t. y. lošti internetu.

Užblokuota beveik tūkstantis svetainių

Akivaizdu, kad pomėgis lošti internetu ir susidomėjimas nuotoliniais lošimais didėja, tačiau ne visi lošėjai renkasi Lietuvoje licencijuotas nuotolinio lošimo svetaines. Svarbu pažymėti, kad siekdama apsaugoti lošėjų interesus ir užtikrinti, jog iš lošimų surenkami mokesčiai pasiektų mūsų valstybės biudžetą, o ne nelegalios nuotolinių lošimų veiklos vykdytojus, dažniausiai registruotus Kiurasao, Maltoje ar kitose netgi ne Europos valstybėse, Lošimų priežiūros tarnyba aktyviai blokuoja nelegalias svetaines. Šiuo metu Lietuvoje jau yra užblokuota beveik tūkstantis – 980 – tokių nelegalių nuotolinių lošimų interneto svetainių.

Suprantama, kad nelegalių lošimų problema daro didelę žalą ne tik visos Europos, bet ir pasaulio lošimų rinkoms, tad šiai problemai spręsti kaskart ieškoma vis naujų veiksmingų priemonių, kurių šiuo metu populiariausios yra interneto domeno blokavimas, mokėjimų blokavimas, o kai kuriose valstybėse – netgi nelegalios paslaugos vartotojų kriminalizavimas.

Nelegaliai veikiantys lošimų organizatoriai yra įtraukiami į Lošimų priežiūros tarnybos Nelegalios lošimų veiklos vykdytojų sąrašą (šis sąrašas viešai skelbiamas Lošimų priežiūros tarnybos svetainėje: https://lpt.lrv.lt/lt/nelegalios-losimu-veiklos-vykdytojai/nelegalios-losimu-veiklos-vykdytoju-sarasas), šis sąrašas nuolat atnaujinamas, papildant jį naujais vykdytojais.

Į Nelegalios lošimų veiklos vykdytojų sąrašą įtraukiami ir domeno vardai, kurie Lošimų priežiūros tarnybos privalomo nurodymo pagrindu yra blokuojami ir tampa nebepasiekiami vartotojams iš Lietuvos. Tokia pati praktika taikoma ir Europoje, kai valstybės, blokuojančios nelegalius nuotolinio lošimo svetaines, jų adresus įtraukia į „juoduosius sąrašus“, kuriuos dažniausiai skelbia viešai.

Kiek sąmoningi yra lošėjai?

Valstybėms, kuriose yra įteisinti nuotoliniai lošimai, be abejo, išlieka rimtas iššūkis išlaikyti tokį rinkos priežiūros balansą, kad licencijas turintys lošimų organizatoriai galėtų konkuruoti su nelegalius azartinius lošimus siūlančiais puslapiais, siūlyti patrauklų laisvalaikio praleidimo būdą savo šalyje ir kad lošėjai nesusigundytų rinktis nelegalių lošimų organizatorių. Labai svarbus vaidmuo čia tenka pačiam lošėjui ir jo sąmoningumo didinimui, ką visuose savo pasisakymuose, viešose kampanijose ir pranešimuose akcentuoja ir Lošimų priežiūros tarnyba.

Europos ir viso pasaulio valstybės pripažįsta nelegalių lošimo svetainių blokavimų apėjimo riziką (su kuo susiduria ir Lietuva).

Stambios pasaulinės kompanijos, kurios nelegaliai savo lošimų paslaugas siūlė ir Lietuvoje bei jau yra patekusios ne tik į Lošimų priežiūros tarnybos akiratį, bet ir tarnybos „Juodąjį sąrašą“, kitose šalyse, pvz., Norvegijoje yra sulaukusios Norvegijos lošimų priežiūros institucijos nurodymų nutraukti savo veiklą šalyje, tačiau netgi nepaisant to, kad jiems gresia apie 1 mln. Norvegijos kronų (apie 100 000 Eur) bauda už kiekvieną dieną, jie ir toliau tęsia savo nelegalią veiklą.

Kaip galime prisidėti prie šešėlinės rinkos mažinimo?

Įdomus faktas – Norvegijoje buvo atlikti skaičiavimai, kurie parodė, kad net 6 iš 10 lošėjų nežino, jog jie lošia svetainėje, kuri yra nelegali, nes neturi licencijos Norvegijoje teikti lošimo paslaugas.

. Retas lošėjas, nors ir žinodamas, kad lošia nelegaliai, susimąsto, kad rinkdamasis ne legaliai Lietuvoje veikiančius ir sąžiningai mokesčius mokančius lošimo organizatorius, o lošdami nelegaliose interneto svetainėse, stipriai didina „šešėlinę“ rinką, dėl ko į valstybės biudžetą yra surenkama gerokai mažiau mokesčių, kurie „iškeliauja“ į užsienį, užuot surinktos lėšos būtų skiriamos krašto apsaugai, viešajai tvarkai ir sveikatos, visuomenės, socialinei apsaugai, švietimui, globai, rūpybai, sportui, kultūrai, ir daugeliui kitų sričių.

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje vyksta tie pats procesai ir visuomet kažkas bando apeiti įstatymus, apgauti, pasipelnyti ir pan. Tačiau visada yra gera žinoti, kad viską darome teisingai, esame dori ir sąžiningi Lietuvos piliečiai norime gyventi teisingame pasaulyje, esame už skaidrią rinką, įstatymų laikymąsi, sveikas konkurencines sąlygas visiems, todėl kviečiame ir Lietuvos gyventojus būti nepakantiems nelegalioms paslaugoms. Tikime, kad Lietuvos žmonių sąmoningumas, renkantis saugias pramogas, prisidės prie mūsų šalies ir lošimų rinkos saugumo ir skaidrumo. Lošimų priežiūros tarnyba, siekdama mažinti „šešėlinį“ lošimą Lietuvoje ir suprasdama, kad šioje srityje yra būtinos ne tik priemonės, kurių imasi pati tarnyba, kviečia Lietuvos gyventojus būti sąmoningais, atsakingais ir prisijungti prie vykdomos iniciatyvos. Jos įgyvendinimas paprastas – tiesiog reikia nedalyvauti licencijos Lietuvoje neturinčių, abejotinos reputacijos organizatorių siūlomuose lošimuose ir nesilankyti jų svetainėse.

Azartinių lošimų paslaugas legaliai Lietuvoje teikiančių įmonių sąrašą visada galima rasti ir kilus abejonėms pasitikrinti Lošimų priežiūros tarnybos svetainėje:

http://lpt.lrv.lt/lt/losimu-organizatoriai/leidimu-zurnalas