Kaip atskirti, kada mūsų veikla socialiniuose tinkluose yra vykdoma žurnalistikos tikslais ir kokios BDAR taisyklės tuomet taikomos, klausiame Mykolo Romerio universiteto Teisingumo laboratorijos vadovės prof. dr. Salvijos Mulevičienės.
Pirmiausia, pagal BDAR žurnalistikos veikla gali užsiimti kiekvienas iš mūsų, nepriklausomai nuo to, kad neturime žurnalistinio išsilavinimo ir nedirbame nė vienoje iš žiniasklaidos priemonių. Vadinamuoju piliečiu – žurnalistu galime būti kiekvienas iš mūsų, aktyviai besidomintys visuomenės aktualijomis ir siekiantys dalintis visai visuomenei svarbia informacija savo socialiniuose tinkluose. Taigi tam, kad galėtumėte vykdyti piliečio žurnalisto veiklą Jums pakanka turėti galimybę skleisti savo informaciją neribotam asmenų ratui internete. Tai pabrėžiama ir ESTT praktikoje, pavyzdžiui, Buivids byloje (Buivids, C-345/17, https://curia.europa.eu/juris/liste.jsf?num=C-345/17&language=LT ):
ESTT praktikoje laikomasi nuostatos, jog asmens duomenų tvarkymu žurnalistikos tikslais laikoma tokia veikla, kurios tikslas – atskleisti visuomenei informaciją, nuomones arba idėjas. Taigi paskelbus socialiniame tinkle viešą įrašą, kuriame yra asmens duomenų, turint tikslą atskleisti visuomenei informaciją, laikytina, kad tokiais veiksmais asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslu.
Pasitikrinti, ar Jūsų veikla gali būti laikoma piliečio – žurnalisto veikla, kuriai taikomos BDAR numatytos išimtys, galite atlikę šiuos žingsnius (testą):
Tačiau ne bet kokia internete paskelbta informacija, kurioje yra asmens duomenų, patenka į sąvoką „žurnalistikos veikla“. Jeigu informacijos tikslas nėra atskleisti visuomenei informaciją, nuomones ar idėjas, negalima teigti, kad asmens duomenų tvarkymas vykdytas tik žurnalistikos tikslais (pavyzdžiui, tai taikoma informacijai, skleidžiamai tik smalsumui patenkinti).
Svarbu ir tai, kad net jei mes skelbiame žinias, svarbias visai visuomenei, ir tokiu būdu norime pasinaudoti „žurnalistikos išimtimi“, papildomai dar reikia įvertinti, ar toks asmens duomenų naudojimas yra būtinas mūsų žiniai paskleisti (būtinumo testas) ir ar tai proporcinga priemonė (balanso testas), t. y., ar viešas interesas ir visuomenės teisė žinoti konkrečiu atveju nusveria fizinių asmenų teisę į jų asmens duomenų apsaugą.
Taigi, teisė informuoti visuomenę nėra absoliuti, ją visada reikia suderinti su kitomis teisėmis, įskaitant teise į privatumą ir duomenų apsaugą. Vien visuomenės smalsumo tenkinimas nėra pakankamas pagrindas asmens duomenų skelbimui socialiniuose tinkluose.
Praktinių situacijų pavyzdžių, jų sprendimo būdų bei patarimų piliečiams – žurnalistams, kaip derinti teisę į asmens duomenų apsaugą su teise į saviraiškos ir informacijos laisvę, įskaitant duomenų tvarkymą žurnalistikos tikslais socialiniuose tinkluose, galite rasti šiame video įraše:
Taip pat išsamias gaires apie tai, kaip saugoti savo ir kitų asmenų duomenis socialiniuose tinkluose ir nepažeisti BDAR nuostatų, galima sužinoti iš ES finansuojamo projekto „Darna ar konfliktas: įtampos tarp teisės į asmens duomenų apsaugos ir saviraiškos bei informacijos laisvės šalinimo link“ („ConCon“) metu sukurtų gairių „Kaip tvarkyti asmens duomenis socialiniuose tinkluose“, kuriose pateikiama ne tik teisinė informacija, bet ir daug pavyzdžių bei atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus. Gaires rasite ŽEIT tinklapyje adresu https://zeit.lt/lt/naujienos/gaires-kaip-tvarkyti-asmens-duomenis-socialiniuose-tinkluose/666
O jeigu manote, kad Jūsų teisės buvo pažeistos, kreipkitės į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą (www.zeit.lt), kurios viena iš funkcijų – nagrinėti duomenų subjektų pagal BDAR pateiktus skundus dėl asmens duomenų tvarkymo žurnalistikos, akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais.
Šis straipsnis yra sudėtinė ES finansuojamo projekto „Darna ar konfliktas: įtampos tarp teisės į asmens duomenų apsaugos ir saviraiškos bei informacijos laisvės šalinimo link“ (angl. „Connecting not conflicting: removing the tension between personal data protection and freedom of expression and information“ – „ConCon“) dalis.
Projekto partneriai: Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (ŽEIT) ir Mykolo Romerio universitetas.
Projektas „ConCon“ iš dalies finansuojamas pagal Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programą (2014–2020). Straipsnyje pateikiama tik projektų vykdytojų nuomonė. Jie visiškai atsako už turinį. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės dėl poveikio, kurį gali sukelti šiame straipsnyje pateikta informacija.