Yra ko išmokti
Dažnai galima išgirsti, esą nuotolinis darbas sukėlė nemažai nepatogumų: nebesusitinkame su kolegomis, laiką tenka leisti ankštuose ir nusibodusiuose namuose, viską derinti elektroniniu paštu ir skambučiais. Tačiau, kaip pastebi verslo valdymo ir vadovų konsultantas Saulius Jovaiša, žmogus taip jau sutvertas, kad visose situacijose randa tai, ko ieško. Jei ieškosime neigiamų situacijos aspektų, juos ir įžvelgsime, jei ieškosime teigiamų – rasime būtent juos.
„Turime galvoti apie tai, ką iš dabartinės situacijos išsinešime gero. Pavyzdžiui, nuotolinis darbas mus išmokė taupyti laiką, taip pat labiau klausytis kitų žmonių. Jei susitikimas vyksta naudojant skaitmeninius įrenginius, darbuotojas turi įdėti daugiau pastangų klausydamasis ir būti dėmesingesnis pašnekovo kūno kalbai“, – sako S. Jovaiša.
Ar nuotolinis darbas pakeis gyvus susitikimus visiems laikams? S. Jovaiša įsitikinęs, kad ne, tačiau tai anaiptol nereiškia, kad naujovių priimti nereikia. Anot pašnekovo, gyvas bendravimas žmonėms reikalingas, tad ateityje greičiausiai vėl dominuos gyvi susitikimai, nors darbas per nuotolį, tikėtina, taip pat išliks populiarus, nes taupo laiką.
Darbas turėtų išlikti darbu
Nuotolinio darbo skeptikai pastebi – ne visi iš namų dirbantys darbuotojai pareigingai ir laiku atlieka užduotis, kartais nebeatskiria darbui ir laisvalaikiui skirto laiko, tad nukenčia ir viena, ir kita. Šiuo atveju, anot specialisto, svarbi pačios darbovietės politika, sutartos įmonės vidaus taisyklės, kurios turėtų išlikti ir pasitelkus skaitmeninę aplinką.
„Tam tikros darbo taisyklės sukurtos tam, kad leistų efektyviau dirbti ir visiems jaustis geriau. Kiekvienoje organizacijoje gyvuoja savos taisyklės. Jei jos veikia, niekas nedraudžia jų perkelti ir į nuotolinį darbą“, – teigia pašnekovas.
Specialistas primena, kad dirbant nuotoliniu būdu, būtina laikytis ir tam tikrų etiketo taisyklių. Pavyzdžiui, susitikimų metu įsijungti vaizdo kamerą tam, kad jūs matytumėte pašnekovus ir jie matytų jus. Anot S. Jovaišos, tai turėtų būti daroma ir praktiniais sumetimais, mat matydami pašnekovą geriau įsiklausome ir į jo žodžius.
Dar vienas svarbus patarimas kiekvienam nuotoliniu būdu dirbančiam žmogui – pačiam sau priminti, kad darbas yra darbas, nepriklausomai nuo to, kurioje vietoje dirbate. Jei tai – jūsų namai, vertėtų įsirengti nuolatinę darbo vietą ir nesiblaškyti papildomais trukdžiais, tokiais kaip maisto gaminimas ar kiti darbai.
„Darbuotojai neretai vis dar galvoja, kad netrukus viskas sugrįš į savo vėžes, o tai stabdo juos nuo adaptacijos, mokymosi dirbti pasikeitusiomis darbo sąlygomis. Ir šioje vietoje svarbus yra ne tik paties darbuotojo, bet ir vadovo indėlis – kaip padėti darbuotojui išmokti organizuoti savo darbą namuose ir būti maksimaliai efektyvesniu“ – sako S. Jovaiša. – Tuo pačiu turi keistis ir vadovų požiūris. Jie turi labiau orientuotis į darbuotojo atliktą darbą, o ne į tai, kiek laiko tam darbui atlikti jis skiria. Juk mes matuojame darbuotojų naudingumą pagal tai, kiek jie sukuria.“
Kritinio mąstymo svarba
Šis laikotarpis – aukso gysla internetiniams sukčiams, todėl dirbant per nuotolį ne vienas susiduria ir su saugumo iššūkiais. Kaip pastebi asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė Rita Šukytė, pandemijos metu sukčių atakų skaitmeninėje aplinkoje padaugėjo. Vis dažniau bandoma pasikėsinti ne tik į asmeninius duomenis, tačiau ir išvilioti įmonės turtą pasitelkiant socialinę inžineriją. Kritinis mąstymas šiuo atveju įgyja ypatingą prasmę.
„Kiekvieną kartą gavus žinutę elektroniniu paštu ar socialiniuose tinkluose, pirmiausia būtina įsitikinti, kas šios žinutės autorius, kritiškai įvertinti ar informacija jus pasiekė iš patikimo šaltinio. Jei žinutes gaunate iš nepažįstamų žmonių, geriau nespauskite neaiškių nuorodų. Taip pat įvertinkite ir patį žinutės turinį. Akivaizdus sukčiavimo ženklas – jei žinutė parašyta netaisyklinga lietuvių kalba, joje daug klaidų. Dar vienas įtarimą galintis sukelti signalas – jei gautoje žinutėje jaučiamas akivaizdus spaudimas kuo greičiau atlikti tam tikrus veiksmus, yra žadamos dovanos, nuolaidos. Jei pasiūlymas per geras ir juo sunku patikėti – greičiausiai jis bus apgavystė“, – sako R. Šukytė ir primena: tam, kad nepakliūtumėte į pinkles, būtina gilinti savo skaitmeninio raštingumo žinias ir laikytis principo „mokytis – lengva, o klausti – ne gėda“.
Vienas iš būdų gerinti gilinti asmenines žinias – nemokami projekto „Prisijungusi Lietuva“ mokymai. Visa projekto programa apima daugiau nei 50 skirtingų mokymų, kuriuose itin daug dėmesio skiriama ir saugumo temoms: ne tik kaip saugiai bendrauti socialiniuose tinkluose, dalintis asmeniais duomenimis, bet ir į ką atkreipti dėmesį norint nepakliūti į sukčių pinkles.
„Kritinio mąstymo įgūdžiui lavinti projekto „Prisijungusi Lietuva“ komanda sukūrė išmaniesiems įrenginiams skirtą žaidimą „Redakcija 2030“. Šis žaidimas – ateities pasaulio istorija, kurioje žaidėjai gali padirbėti naujienų redaktoriais, galinčiais paveikti visiems ateities Lietuvos gyventojams ištransliuojamą informaciją. Praktinės žaidimo užduotys padeda ugdyti kritinį mąstymą ir žaidėjų gebėjimą atskirti tiesą nuo melo, tikras naujienas nuo melagingų. Nemokamą žaidimo programėlę galima parsisiųsti iš „Google Play“ ir „Apple Store“ parduotuvių“, – sako R. Šukytė.
Šalies gyventojai kviečiami mokytis skaitmeninio raštingumo pradedančiųjų mokymuose arba gilinti žinias savarankiškai. Iki rugsėjo mėnesio užsiėmimai vis dar vyksta viešosiose Lietuvos bibliotekose. Užsiregistruoti į nemokamus užsiėmimus galima telefonu 862020691 ar el. paštu mokymai@vipt.lt. Veikloms pasibaigus, mokytis skaitmeninio raštingumo bus galima savarankiškai interneto svetainėje www.prisijungusi.lt.
Užsakymo nr.: PT_88021469