Kaip pasakoja Katedros darbuotojas Raimondas Šadzevičius, šiuo metu vyksta Grigiškių užtvankos techninės būklės vertinimo procedūros, po kurių bus pateikti projektiniai siūlymai, kaip reikėtų pasielgti su šia užtvanka.

„Prieš nusprendžiant šios užtvankos tolimesnį likimą, būtina atlikti jos techninės būklės vertinimą, nes, pavyzdžiui, nugriuvus užtvankai, aplinkinei gyvenvietei tai gali padaryti didelių materialinių nuostolių. Na, o atlikus vertinimą, bus sprendžiama, kaip pasielgti su šia užtvanka: nugriauti, rekonstruoti, ar kitaip pritaikyti visuomenės poreikiams“, – aiškina specialistas.

Foto: Stop kadras

„Grigiškių užtvanka neturi žuvitakio, todėl čia žuvų migracija yra sustojusi ir ekologiniu požiūriu mes šioje vietoje galime įžvelgti problemą. Tačiau, pavyzdžiui, iš ekonominės pusės, čia veikia mažoji hidroelektrinė, kuri gamina atsinaujinančią energiją. Tad kiekvienos užtvankos naudas ir praradimus reikia vertinti atskirtai“, – teigia Katedros darbuotojas Egidijus Kasiulis.

Tačiau neprižiūrimos ir niekam nepriklausančios užtvankos, pasak specialisto, Lietuvoje yra rimta problema. „Neprižiūrima užtvanka, kaip ir bet kuris daiktas, praranda savo funkciją, sugenda, gali sulūžti. Todėl pirmiausia būtina sužinoti kuo daugiau apie užtvankas ir tuomet priimti tinkamus sprendimus“, – teigia VDU atstovas.