Įvairūs vandentvarkos plėtros darbai ne tik padeda kurti švaresnę aplinką, bet ir užtikrina kokybiškesnes gyvenimo sąlygas šalies savivaldybėse. Pavyzdžiui, dėl buitinėse nuotekose esančių medžiagų prastėja bendra šalies vidaus vandenų ir Baltijos jūros būklė.

Be to, į gruntinius vandenis patekusios nuotekos didina įvairių ligų ir infekcijų pavojų. Išgėrus užteršto vandens, šie susirgimai itin pavojingais gali tapti vaikams ir garbaus amžiaus žmonėms.

Svarbu ir tai, kad Lietuva yra įsipareigojusi Europos Sąjungai iki šių metų pabaigos prie centrinės nuotekų sistemos bus prijungta bent 95-98 proc. miestų gyventojų. Kol kas šis rodiklis siekia apie 80 proc., rodo Aplinkos ministerijos statistika.

Pasak VIPA klientų aptarnavimo departamento, regioninės plėtros skyriaus projektų vadovo Luko Čiginsko, siekiant didinti nuotekų surinkimo tvarkymo sistemų ir vandens tinklų kokybę, savivaldybės privalo nuolat plėtoti infrastruktūrą, prijungti prie jos naujus vartotojus, įgyvendinti atitinkamus aplinkosauginius reikalavimus bei didinti efektyvumą. Tai daryti itin svarbu ne tik didžiuosiuose miestuose, kur sparčiai kuriasi nauji gyvenamieji kvartalai, bet ir mažesnėse gyvenvietėse, kuriose vis dar jaučiamas šių paslaugų stygius. Viena iš jų yra Pabradė.

Infrastruktūros stygių jaučia apie 2 tūkst. žmonių

Švenčionių savivaldybės meras Rimantas Klipčius teigia, kad Švenčionys – unikali savivaldybė, kurioje vis dar yra didelis poreikis padidinti vandentiekio ir nuotekų tinklų prieinamumą Švenčionių, Švenčionėlių ir Pabradės miestų gyventojams.

Anot jo, galimybės prisijungti prie vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tvarkymo sistemos šiuose miestuose neturi apie 2 tūkst. gyventojų. Jie naudojasi vietinėmis nuotekų tvarkymo sistemomis, įsirengia nuotekų kaupimo–išgriebimo talpas arba tvarko jas kitais būdais.

Didžioji dalis prie centralizuotos sistemos neprisijungusių gyventojų nuotekų yra valomos neefektyviai, todėl į paviršinius vandens telkinius jos išleidžiamos tik dalinai apvalytos arba net nevalytos ir teršia aplinką.

„Pabradės atvejis yra išskirtinis tuo, kad miestas turi ypatingą gamtinį karkasą. Pro ją teka viena švariausių Lietuvos upių – Žeimena – tačiau tuo pat metu mieste yra prastai išplėtotas nuotekų tinklas. Tai lemia, kad gyventojai nuotekas tvarko „kaip papuola", tokiu būdu darydami neigiamą poveikį aplinkai. Svarbu ir tai, kad nesutvarkius nuotekų sistemos, savivaldybė negali planuoti kitų darbų, tvarkyti kelių infrastruktūros ar kloti kitų komunikacinių sistemų", – sako R. Klipčius.

Savų lėšų pakakę nebūtų

Pasak mero, norint spręsti šią problemą, prieš trejus metus buvo nuspręsta teikti paraišką VIPA pagal priemonę „Nuotekų surinkimo tinklų plėtra". 2020 m. vasarį su VIPA projektą įgyvendinęs UAB „Pabradės komunalinis ūkis" jau buvo pasirašęs finansavimo sutartį, o pernai projektą pradėta įgyvendinti.

„Tokios apimties projekto vien tik savo lėšomis įgyvendinę nebūtume, todėl nusprendėme ieškoti pagalbos iš valstybės institucijų. Ruošdami projektą, turėjome apsispręsti, kurioms Pabradės aglomeracijos vietoms skirsime daugiausiai dėmesio, ne kartą susitikome su gyventojais, išklausėme jų poreikius ir rūpesčius, galiausiai priėmėme optimaliausią sprendimą, duosiantį daugiausiai naudos miestui", – teigia Švenčionių savivaldybės meras.

Kilusius iššūkius galėjo spręsti greitai

R. Klipčiaus teigimu, paskutiniai projekto rangos darbai buvo užbaigti dar rugsėjo mėnesį – iš viso buvo nutiestas 6,3 km ilgio nuotekų tinklas bei 5 km ilgio vandens tinklas. Prie nuotekų tinklo galės prisijungti 281 vartotojas, o prie vandentiekio – 177 žmonės.

„Tai – itin svarbus projektas, kurį, surėmę pečius su visomis institucijomis, tarp jų ir VIPA, įgyvendinome maksimaliai greitai. Nors jo metu susidūrėme su skirtingais iššūkiais – nuo biurokratinių procesų iki problemų, susijusių su grunto vandenimis – visus juos pavyko sėkmingai išspręsti. Tai padėjo padaryti ir visiškas sprendimo galios turėjimas – kadangi savivaldybei priklauso projektą įgyvendinusi „Pabradės komunalinis ūkis" įmonė, visus sprendimus galėjome priimti pakankamai greitai", – sako R. Klipčius.

L. Čiginskas priduria, kad projektas išties įsibėgėjo sudėtingai, nes jo įgyvendinimo pradžioje buvo identifikuotas didesnės lėšų sumos poreikis, nei buvo nustatyta. Nepaisant to, kilusios problemos buvo greitai pašalintos.

Vandentvarkos projektai įgyvendinami 36 Lietuvos vietovėse

Pabradės vandentvarkos projektas buvo finansuotas iš trijų finansavimo šaltinių: Vandentvarkos fondo (ES Sanglaudos fondo lėšos), priemonės Nr. 05.3.2-VIPA-T-024 „Nuotekų surinkimo tinklų plėtra" (ES Sanglaudos fondo lėšos) pagal nustatytas proporcijas ir VIPA lėšų paskolos.

Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtrai iš Sanglaudos fondo lėšų skirta virš 55,60 mln. Eur. Šiomis lėšomis teikiamas finansavimas centralizuotųjų nuotekų surinkimo sistemų įrengimui, nuotekų išleidimo tinklų tiesimui, geriamojo vandens tinklų įrengimui ir nuotekų surinkimo tinklų rekonstrukcijai.

Investicijoms tikslingai buvo parinktos vietovės, kuriose yra virš 2 tūkst. gyventojų, kad būtų kuo greičiau ištaisyti Europos Komisijos nustatyti pažeidimai dėl nuotekų tinklų trūkumo Lietuvoje ir kuo daugiau gyventojų būtų suteikta galimybė naudotis vandentiekio ir nuotekų sistemomis.

Didžiausius projektus, siekiančius po kelis milijonus eurų, įgyvendina didieji Lietuvos miestai. Juose daugiausia dėmesio skiriama kylantiems naujiems kvartalams bei sodininkų bendrijoms. Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros projektas iš viso įgyvendinami 36 skirtingose Lietuvos vietovėse. Skirtu finansavimu prie centralizuotų nuotekų tinklų bus prijungta apie 14 tūkst. gyventojų ir apie 9 tūkst. gyventojų – prie vandentiekio tinklų. Visi projektai turi būti įgyvendinti iki 2023 metų rugsėjo mėn.