Judriausiose Vilniaus miesto vietose, tokiose kaip Kalvarijų gatvė, jau birželį buvo pradėtas plėsti A juostų tinklas. Planuojama, kad jau 2025 m. šis tinklas sostinėje sieks net 47 kilometrus. Apie tai, kodėl yra svarbu plėsti A juostų tinklą sostinėje bei kaip planuojama keisti eismo situaciją Vilniuje pasakoja Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis inžinierius Antonas Nikitinas, JUDU viešojo transporto organizavimo skyriaus vadovė Loreta Levulytė-Staškevičienė ir Vairavimo mokyklos „Amplius LT“ vadovas Artūras Pakėnas.
Daugiau patogumo gyventojams
Šiandien Vilniaus mieste A juostos driekiasi 39,6 kilometro. Per artimiausius metus tinklą planuojama išplėsti dar 10 kilometrų, o iki 2030 m. – jį padvigubinti.
„Pagrindinė priežastis, kodėl didiname A juostų skaičių – viešuoju transportu besinaudojančių miestiečių patogumas. Norime, kad jie kelionės tikslą pasiektų greičiau ir patogiau, o viešasis transportas taptų lygiaverte alternatyva asmeniniams automobiliams“, – sako A. Nikitinas.
Vilniuje esanti Kalvarijų gatvė – viena dažniausiai nuo automobilių spūsčių kenčiančių gatvių visame mieste. Statistika rodo, kad šia gatve daugiau žmonių keliauja naudodamiesi viešojo transporto paslaugomis, nei nuosavais automobiliais. Todėl, pasak Loretos Levulytės-Staškevičienės, natūraliai atsiranda poreikis gerinti keliavimo viešuoju transportų sąlygas.
„Esame atlikę ne vieną apklausą, kurioje miestiečiai akcentavo norą naudotis greitu, patogiu ir saugiu viešuoju transportu. Tad atlikus įvairius matavimas ir skaičiavimus, nuspręsta, kad vienas iš sprendimo būdų, kaip patenkinti gyventojų lūkestį ir pagreitinti kelionę – A juostų plėtra. Piko metu per Kalvarijų gatvę viešuoju transportu pervežama nuo 7 iki 10 tūkst. keleivių. Tai išties labai dideli skaičiai, kurie prasidėjus mokslo metams tik didės. Taigi A juostų plėtra yra būtina“, – sako JUDU viešojo transporto organizavimo skyriaus vadovė.
Viešojo transporto infrastruktūros gerinimas ir A juostų plėtra yra susijusi ne tik su patogiu keliavimu, bet ir darnaus judumo planu – visų transporto rūšių integracija į subalansuotą ir multimodalinį keliavimą mieste.
„Jau dabar Vilniuje turime puikių multimodalinio judėjimo pavyzdžių, kai iš viešojo transporto išlipęs gyventojas sėkmingai kelionę gali tęsti dviračiu, paspirtuku ar pėsčiomis. Tad iki 2030 m. yra siekiama, kad multimodalinis kelionių pasiskirstymas atrodytų maždaug taip: 30 proc. – viešuoju transportu, 30 proc. – gamtai draugiškais būdais ir 30 proc. – kelionėmis automobiliu“, – pasakoja L. Levulytė-Staškevičienė.
Kompleksiškas sprendimas
Paprastai lengvuoju automobiliu važiuoti visuomeniniam transportui skirta A juosta yra draudžiama, tačiau kalbėdamas apie šių juostų atliekamą funkciją, vairavimo instruktorius A. Pakėnas pastebi – lengvųjų automobilių vairuotojai draudimų dažnai nepaiso.
„Tai ne tik pablogina viešojo transporto sąlygas, bet ir yra akivaizdus KET pažeidimas. Deja, pasigendu didesnio dėmesio drausminant tokius vairuotojos“, – teigia A. Pakėnas.
Statistiškai Vilniaus mieste per metus gyventojų skaičius išauga 2-3 proc., tolygiai auga ir automobilių kiekis. Tačiau erdvės mieste, kaip teigia Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis inžinierius, dėl to nepadidėja, todėl ją būtina išnaudoti kaip galima geriau.
„Galbūt kai kas pasakys, kad mažinant automobilių spūstis verta platinti Kalvarijų gatvę, tačiau mokslinė literatūra sako ką kita. Gatvių praplatinimas tikrai ne visada reiškia geresnį pravažumą. Dažniausiai prasiplėtus gatvei, padidėja ir joje važiuojančių automobilių kiekis, nes natūraliai atsiranda papildoma paskata rinktis būtent šį maršrutą. Mes mieste norime žalių gatvių, patogumo ir saugumo pėstiesiems, dviratininkams ir paspirtukininkams, todėl ir kalbame apie subalansuotą judėjimą“, – sako A. Nikitinas.
Trumpesnės kelionės
Kaip teigia L. Levulytė-Staškevičienė, pagrindinė A juostų tinklo plėtros nauda – kelionių viešuoju transportu sutrumpėjimas nuo 4 iki 7 minučių. Taip pat ruošiamasi paleisti naujus visuomeninio transporto maršrutus.
„Gyventojai patogiau galės planuotis savo keliones, turės laiko rezervą, kurį galės išnaudoti savo poreikiams. Toliau plečiame viešojo transporto tinklą – šiemet jau startavo 6 nauji maršrutai, kitais metais atsiras dar 3. Sistemą plėtojame tose teritorijose, kuriose ji buvo mažiau pasiekiame arba visai nepasiekiama. Siekiame, kad kelionės patirtis viešuoju transportu tik gerėtų“, – sako pašnekovė.
Keleivių pervežimo didinimas, pasak A. Pakėno, visada yra sveikintinas, tačiau, jo teigimu, reikia kalbėti ir apie kelionių nuosavu automobiliu poreikio mažinimą.
„Tai kompleksinė problema. Dabar, kai Pilaitės gyventojas turi galvoti, kaip vieną vaiką leisti į mokyklą Antakalnyje, o kitą vežti į darželį Žirmūnuose, automobilis tampa būtinybe. Tai miesto struktūros klausimas. Žinoma, didinti keleivių pervežimą ir gerinti jiems sąlygas yra labai svarbu, tačiau galbūt poreikis pervežimui būtų mažesnis, jei miestas būtų kiek kitoks?“, – retoriškai klausia vairavimo specialistas.
Keliauti viešuoju transportu – ir paprasta, ir patogu
Besiruošiantiems dažniau, o galbūt ir pirmą kartą pasinaudoti viešuoju transportu, jaudintis tikrai nereikia. Pasinaudoję išmaniomis programėlėmis, galėsite patogiai susidaryti norimą maršrutą ir įsigyti bilietą.
„Gyventojai įsigyti kelionės bilietą gali tiesiog viešajame transporte iš vairuotojo. Taip pat mobiliose aplikacijose „m.Ticket“ ir „Trafi“ bei JUDU interneto svetainėje, kurioje galima sudaryti ir norimą maršrutą. Na, o įmonėms, verslams, mokykloms turime ir specialius pasiūlymus su nuolaidomis, teikiame informaciją, kaip planuoti kelionę darbuotojams, mokiniams, diegiame švieslentes ofisuose, už kiek laiko atvažiuos viešasis transportas“, – pasakoja JUDU viešojo transporto organizavimo skyriaus vadovė L. Levulytė-Staškevičienė.
Medžiaga parengta pagal Vilniaus miesto savivaldybės užsakymą. Turinys apmokėtas