Visgi, kaip teigia „Ignitis grupės“ energetinio efektyvumo programos vadovė Asta Vaitulevičė, miestų, ypatingai didžiųjų bendruomenės tampa vis labiau socialiai atsakingos ir taupyti pradeda dėl noro išsaugoti gamtą.

„Pastarųjų metų tendencijos liudija, kad aplinkai draugiški sprendimai pradedami suvokti ne kaip brangi investicija, o kaip saugus, patikimas ir netgi taupus sprendimas“, – sako Asta Vaitulevičė.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Energijos informavimo administracijos duomenimis, vidutinis namų ūkis JAV už elektros energiją moka apie 1,5 tūkst. dolerių per metus. Skaičiuojama, kad vidutinės 6 kW galios saulės jėgainės įrengimas gali užtikrinti namų ūkio poreikius ir tuo pačiu metu sutaupyti iki 100 JAV dolerių per mėnesį. JAV elektros kainos panašios kaip ir Lietuvoje: 11– 14 centų už kilovatvalandę (kWh). Todėl daugelis amerikiečių pradeda svarstyti, kas jiems geriau – naudoti žemės resursus eikvojančią energiją ar ne.

A.Vaitulevičė atkreipia dėmesį, kad tobulėjant technologijoms, gyventojai ir bendruomenės skatinami domėtis visais efektyvaus energijos naudojimo sprendimais savo gyvenamojoje aplinkoje – atnaujinti elektros skydines, automatizuoti bendrųjų patalpų apšvietimą, naudoti taupias LED lemputes, galų gale – tapti elektros gamintojais. „Šiandien „žalios“ energijos pagalba galime daryti viską – šildyti vandenį, namus, įkrauti namų ūkio prietaisus ar robotus, galų gale tą pačią energiją naudoti sodininkystei ar žemės ūkiui, tereikia domėtis galimybėmis“, – sako A.Vaitulevičė.

 Pilkasis vanduo

Šykštus moka du kartus

Vilniaus Daugiabučių namų savininkų bendrija „Viršulita“ į energiją taupančius sprendimus investuoja jau ne vienerius metus. Jau 2018 – aisiais namas atliko apskaitos skydų laiptinėse, magistralinių elektros kabelių, namo elektros skydinės remonto darbus, buvo automatizuotas namo apšvietimas, senos lemputės bendrose laiptinėse buvo pakeistos į modernias LED lemputes.

„Vis dažniau girdžiu, kad namo gyventojai nori gyventi saugiau ir taupiau“, – sako namų bendrijos „Viršulita“ pirmininkė Aldona Valatkienė. Anot jos, jei anksčiau gyventojai į namo atnaujinimą žiūrėdavo pro pirštus, pastaraisiais metais ji vis dažniau sulaukdavo gyventojų klausimų, kaip galima būtų atnaujinti savo namą ir kartu gyventi tvariai ir taupiai. Pasak A. Valatkienės, pakeitus lemputes, jas keisti reikia rečiau, o kartu įdiegtas automatizuotas laiptinių apšvietimas padėjo sutaupyti apie 20 proc. išlaidų bendrai namo sunaudojamai elektros energijai.

„Šykštus moka du kartus. Iš pradžių tik atrodo taip, kad investicijos į namų gerovę yra išlaidos, kurios negrįžta. Nauji sprendimai padeda sutaupyti, o tuo pačiu metu sudaro galimybę mums visiems prisidėti prie aplinkos išsaugojimo“, – sako A. Valatkienė. Jos nuomone, gyventojams tai svarbu ir jie noriai tarpusavyje dalinasi patarimais, kaip taupyti namo energiją ir neišlaidauti.

Geri pavyzdžiai įkvepia

Vilniuje, Sapiegų parke veikiantis edukacinis centras „Miesto laboratorija“ 2014 metais susibūrė kaip bendruomenės iniciatyva, o šiandien savo pavyzdžiu įkvepia ir kitas bendruomenes. Tvarią ir aplinką draugišką viziją išsikėlęs edukacinis centras įkūrė kavinę, ekoinovacijų erdvę ir edukacinį sodą. Taip pat buvo įrengtas ir 2 kW galios saulės energijos modulis, kurio pagalba šildomas vanduo.

„Mes nesame elektros gamintojai, tačiau savo pavyzdžiu, be pamokslų norime parodyti Antakalnio bendruomenei ir Vilniaus gyventojams, kad tvarūs ir inovatyvūs sprendimai veikia realybėje ir gali nešti apčiuopiamą naudą“, – teigia „Miesto laboratorijos“ projektų vadovė Goda Sosnovskienė. Anot jos, įdiegta sistema sutaupo apie 60 proc. boilerio šildymui naudojamos iškastinės elektros energijos.

 Purvo virtuvėlė

Save išlaikančių pastatų koncepciją plėtojanti „Miesto laboratorija“ turi lauko ir vidaus atliekų kompostavimo sistemas, įsidiegė energiją taupantį LED apšvietimą, renka lietaus ir vadinamą „pilkajį“ vandenį. G. Sosnovskienės teigimu, vadovaujantis ekologiniu požiūriu, „Pilkasis“ vanduo, kuris jau kartą buvo naudotas prausimuisi, skalbimui ar indų plovimui, tačiau vis dar tinkamas naudoti kanalizacijai. Be to, bendruomenė taiko maksimalaus žaliavų sunaudojimo principą, vykdo edukacinius užsiėmimus, kurių metu moko rūšiuoti ir prikelti daiktus naujam gyvenimui.

„Susitikimuose ir diskusijose pastebime, kad bendruomenės vis jautriau žiūri į klimato kaitos padarinius. Apie tai kalba visi – nuo mažiausio iki vyriausio, pradedame mąstyti ne tik apie save, bet ir aplinką, kurioje gyvename“, – sako G. Sosnovskienė.

 Organizatorių nuotr.

Bene didžiausia „Miesto laboratorijos“ inovacija – hidroponinis daržas. Šiame 50 kvadratinių metrų ploto darže, kuris įrengtas ant specialių stelažų, daržovės auginamos vandenyje, naudojant LED apšvietimą. Pasak šios sistemos diegėjų, hidroponiniai daržai sutaupo apie 30– 40 proc. vandens, kuris reikalingas daržovėms auginti, kadangi augalams laistyti tuščiai neeikvojamas vanduo.

„Tokios technologijos jau seniai paplitusios didžiuosiuose megapoliuose – JAV, Japonijoje, Didžiojoje Britanijoje, kur trūksta ploto auginti daržoves mieste. Tokie daržai įrengiami nebenaudojamuose metro tuneliuose, ant pastatų stogų, apleistuose pastatuose“ , – pasakoja G. Sosnovskienė. „Miesto laboratorija“ šiame darže, kuris sutraukia daug lankytojų dėmesio, užsiaugina bazilikų, kalendrų salotų, kurių dalis keliauja ir į šalia esančios kavinės patiekalus.

„Ignitis“ yra pasirašiusi susitarimą su Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija ir įsipareigoja šviesti ir konsultuoti gyventojus energijos vartojimo efektyvumo didinimo klausimais taip padedant vartotojams mažinti energijos vartojimo kaštus bei didinant energijos vartojimo efektyvumą.

 Pilko vandens instrukcija

Primename 6 būdus, kaip taupyti elektros energiją buityje:

1. Išjunkite iš tinklo nenaudojamus elektros prietaisus. Televizorius, radijas, elektrinis arbatinukas ar mikrobangų krosnelė naudoja elektrą net ir tuo metu, kai yra įjungti į elektros tinklą. O kur dar amžinai į visas rozetes sukišti mobiliųjų įrenginių ar robotų siurblių krovikliai? Ekspertai paskaičiavo, kad vien pasirūpinus išjungti nenaudojamus prietaisus iš rozečių per metus būtų galima sutaupyti iki 35 eurų.
2. Pakeiskite senovines lemputes į LED. Taip elektros išlaidas apšvietimui galite sumažinti 50– 90 procentų. Tradicinę 60 vatų lemputę pakeitę 10 vatų LED, per metus galite susimažinti elektros sąskaitą net iki 15 eurų. Beje, nors LED lemputės brangesnės, jos ir tarnauja ilgiau, tad ilguoju sutaupoma dar ir ilguoju laikotarpiu.
3. Įsigykite aukštesnio energetinio efektyvumo prietaisų. „Ignitis“ ekspertai paskaičiavo, kad pakeitus seną skalbyklę, elektrinę orkaitę ar šaldytuvą į naujesnį, per 11 metų ciklą galima sutaupyti nuo 75 iki 370 eurų per metus. Žinoma, nėra reikalo keisti dar gerai veikiančio prietaiso, tačiau artėjant laikui atsinaujinti, derėtų nedvejoti ir rinktis kuo aukštesnio energetinio efektyvumo prietaisus (A+++).
4. Skalbkite ekonomiškai. Skalbimo mašiną junkite tik tada, kai ji pilna. Pusiau prikrauta ji sunaudoja tiek pat elektros ir karšto vandens kiek pilna. Be to, skalbdami savo drabužius žemesnės temperatūros vandenyje, per metus galite sutaupyti apie 80 eurų.
5. Pasirūpinkite savo šaldytuvu. Pasirinkite optimalią šaldytuvo temperatūra – maistui pakanka 3 laipsnių šilumos, o šaldiklyje – 18 laipsnių šalčio. Kam eikvoti energiją veltui?
6. Įsirenkite alternatyvios energijos šaltinį. Saulės elektrinė ant namo stogo arba dalis išsinuomoto saulės elektrinių parko gali sumažinti elektros sąskaitą tris kartus. Su valstybės parama investicijos į sprendimą atsipirktų per 6– 7 metus. O gamta liktų švaresnė.

Užsakymo nr.: PT_88217521