„Visi sovietiniais metais statyti daugiabučiai namai neatitinka šiuolaikinių statybinių reglamentų ir gyventojų poreikių, o šis daugiabutis buvo baigtas statyti 1991 metais. Gal atrodytų dar ne toks senas kaip dauguma aplinkinių kaimyninių namų, tačiau tai buvo metai kai statybų kokybė buvo tikrai prasta, ne veltui iki šiol sklinda legendos apie sovietinių statybininkų „kūrybiškumą“ ir „dingstančias“ statybines medžiagas, o namai buvo statomi iš to, kas likdavo. Tad daugiabutis buvo pakankamai prastos techninės būklės ir kapitalinio remonto jam tikrai reikėjo“, – sako Ramūnas Gatautis, įmonės, teikusios bendrijai daugiabučio namo renovacijos administravimo paslaugas, atstovas.

Pasak specialisto, imtis modernizacijos paskatino pačių gyventojų atsakingas požiūris į savo nuosavybę ir bendrijos pirmininkė, kuri sugebėjo suburti namo bendruomenę bendram tikslui: „Procesas nėra greitas ir paprastas, tačiau kas jį įveikia, džiaugiasi tuo ilgus metus.“

Procedūros buvo sudėtingesnės

Gyventojai sprendimą imtis daugiabučio modernizacijos priėmė 2018 m. lapkričio 8 d. Pasak specialisto, pats sprendimas neatėjo iš karto: gyventojų neformalios diskusijos prasidėjo dar tų pačių metų pavasarį, kada buvo nutarta rengti investicijų projektą. Pačios procedūros buvo sudėtingesnės nei yra dabar – reikėjo dviejų balsavimų.: pirmasis – dėl investicijų projekto patvirtinimo, antrasis – dėl paskolos ėmimo. Šis sprendimas priimtas tik 2019 m. gegužės 28 d.

„Toliau sekė ilgas ir vingiuotas kelias, laukiant banko sprendimo dėl paskolos suteikimo, techninio darbo projekto rengėjo atrankos ir paties projekto rengimo ekspertavimo, statybos leidimo gavimo, techninės priežiūros paslaugų tiekėjo konkursas, rangovo konkursas, kol pagaliau 2020 m. lapkričio 10 d. buvo pradėti statybos rangos darbai. Kas susidūrė, tas žino – statybos yra dulkinas, triukšmingas ir nuotykių pilnas kelias. Bendromis rangovo ir butų savininkų pastangomis namo atnaujinimas baigtas ir statybos užbaigimo aktas gautas 2022 m. rugpjūčio 23 d.“, – pasakoja R. Gatautis.

Daug priklauso nuo aktyvaus pirmininko

Daugybę renovacijos projektų įgyvendinęs pašnekovas sako, kad kiekvienas daugiabučio gyventojas turi skirtingą nuomonę: vieni jų palaiko renovaciją, kiti aktyviai tam priešinasi. Todėl susitarti kiekvieną kartą būna sudėtinga, o išjudinti procesus reikia dviejų pagrindinių sąlygų: pokyčių norinčių gyventojų daugumos ir aktyvaus bendrijos pirmininko. Jei renovacijos stabdytojų bus daug, bet pirmininkas bus renovacijos entuziastas – daugiabutis bus renovuotas, tačiau jei net dauguma namo renovacijos norės, bet pirmininkas – ne, projektas dažniausiai net neprasidės.

„Muravos g. 11 daugiabučiui pasisekė – renovuotis norėjo ir dauguma butų savininkų, ir bendrijos pirmininkė, kuri buvo itin entuziastingai nusiteikusi, tad ir rezultatas – atnaujintu daugiabučiu galima pasidžiaugti patiems ir „pasigirti“ prieš kaimynus“, – teigia R. Gatautis.

Nuolaidų kokybei netaikė

Iššūkių buvo, bet jie susiję su paslaugų teikėjais: įsivėlė klaidų techniniame projekte, dėl ko teko ne tik taisyti patį projektą, bet ir pirkti papildomus darbus, tai nulėmė įgyvendinimo trukmę. Taip pat teko ilgai diskutuoti su miesto vandens tiekėju ir įtikinti jį sutvarkyti jam priklausančią ir surūdijusią namo vandens įvado dalį. Nelengva buvo ir su techninės priežiūros paslaugų teikėju, kuris buvo kvalifikuotas, bet į statybų objektą užsukdavo retokai.

„Laimei, tai kompensavo aktyvūs ir neabejingi butų savininkai ir be kompromisinė pirmininkės nuostata, kad nuolaidų kokybei negali būti“, – pastebi R. Gatautis.

Techninė būklė prašėsi kapitalinio remonto

Atnaujinant namą įgyvendintos beveik visos priemonės, kokias tik galima įtraukti į projektą: apšiltintas stogas, fasadas, įstatytos naujos laiptinių ir tamburų durys, atnaujinti bendrųjų patalpų ir ketvirtadalis butų langų, įstiklinti balkonai, visiškai atnaujintos šildymo, karšto vandens sistemos, sutvarkyta elektros instaliacija, pakeisti šalto vandens, nuotekų, lietaus vamzdynai, sutvarkytas drenažas.

Daugiabutyje sumontuota efektyvi ventiliacijos sistema, užtikrinanti ne tik kokybišką nuolatinį patalpų vėdinimą, bet įrengti ir atsinaujinančios energijos šaltiniai – iš ventiliuojamo oro su šilumos siurbliu atgaunama šiluma ir panaudojama vonios radiatorių, taip vadinamų „gyvatukų“, šildymui. Pasak specialisto, nors daugiabučio amžius ne pats didžiausias, tačiau pastato techninė būklė jau buvo pakankamai prasta, tad jam jau reikėjo kapitalinio remonto.

Daugiabutis Muravos g. 11, Kaune, po renovacijos (2)

„Todėl modernizavus pastatą, buvo iš esmės atnaujintos pastato inžinerinės sistemos, kas leido gyventojams ramiai ir komfortiškai gyventi nesibaiminant vamzdynų avarijų ir elektros instaliacijos gaisrų, kartu radikaliai sumažinus šilumos suvartojimą šildymui – namie šilta, o šilumos tiekėjo sąskaitos nebesikandžioja. Po renovacijos daugiabučio gyventojai džiaugiasi pasiekta pastato B energine klase“, – teigia specialistas.

Šilumos energijos suvartojimas sumažėjo kartais

Pašnekovo teigimu, vertinant renovacijos naudą, negalima tiesiogiai lyginti sąskaitų už šildymą prieš ir po daugiabučio modernizacijos. Taip yra todėl, kad skirtingais ataskaitiniais laikotarpiais buvo daug skirtingų dedamųjų: skirtinga vidutinė mėnesio lauko temperatūra, skirtingos šilumos kainos, kurios kinta kas mėnesį. Įtaką energijos kainoms daro ir geopolitiniai veiksniai. Aiškiausias skirtumas, pasak specialisto, matomas palyginus tokių pačių pastatų – vieno renovuoto, kito ne, energijos sunaudojimą šildymui tuo pačiu laikotarpiu.

Viešai prieinami duomenys rodo, kad 2023 m. sausio mėnesį, Kauno nerenovuotų, bet prižiūrimų daugiabučių šilumos suvartojimas vidutiniškai siekė apie 19,99 kWh/m2, nerenovuotuose prastai prižiūrimuose daugiabučiuose šilumos suvartota net apie 37,22 kWh/m2, o Muravos g. 11 daugiabutis šildymui sunaudojo 8,955 kWh/m2 – nuo dviejų iki keturių kartų mažiau (AB „Kauno energija“ duomenys).

Gyventojai už lengvatinę paskolą moka atitinkamai nuo būsto ploto ir atliktų investicijų (ne visi būstai turi balkonus, kurie buvo įstiklinti, ne visiems būstams reikėjo keisti langus). Daugiabučiame name butų dydžiai svyruoja nuo 33 iki 85 kv. m., butams tenkančios paskolos dalis po valstybės paramos gavimo mėnesinės įmokos bankui yra tolydžiai mažėjančios, o už 2023 m. vasarį vidutiniškai buvo 1,39 Eur/m2.

Kiti dar laukia savo eilės

Kaune nemažai daugiabučių jau yra renovuoti arba laukia savo eilės. Šiame mikrorajone, kuriame stovi Muravos g. 11 daugiabutis, renovuotų daugiabučių nėra daug, bet kaip sako R. Gatautis, tikėtina, kad sėkmingas šio namo pavyzdys padės apsispręsti ir kitų namų gyventojams.

„Patirtis sako, kad geriausia reklama yra sėkmingas kaimyno namo sutvarkymas. Dažnas atvejis, kai kokybiškai renovuoto namo kaimynai irgi sukrunta, pradeda kur kus rimčiau domėtis renovacija, išsiklausinėja kaimynų apie kainas ir kviečiasi renovacijos ekspertus rimtam pokalbiui“, – sako specialistas.

Pasak pašnekovo, prievarta priversti gyventojų modernizuoti savo būstą vargu ar įmanoma. Su visais gyventojais reikia kalbėtis, kantriai išaiškinti visus žingsnius ir privalumus, kol patys gyventojai priima sprendimą.

Metų renovacijos projekto rinkimai

Šis daugiabutis dalyvauja „Metų renovacijos projekto“ rinkimuose, kuriuos inicijuoja Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Geriausius įgyvendintus projektus kviečiami rinkti visi Lietuvos gyventojai – balsavimas už kandidatus ir laimėtojų paskelbimas vyks balandžio mėn.

Prieš atiduodant savo balsą, APVA rekomenduoja susipažinti su kiekvienu projektu atskirai ir patyrinėti, kokią naudą po renovacijos gavo daugiabučio gyventojai. Svarbu įvertinti jo energetinį efektyvumą, panaudotus atsinaujinančius energijos šaltinius, jeigu gyventojai juos rinkosi, indėlį į aplinkosaugą, bendruomeniškumą (kaip gyventojai kartu sprendė iškilusius iššūkius ir priiminėjo sprendimus) bei projekto privalumus gatvės, rajono ar net viso miesto mastu.

Nors graži daugiabučio išvaizda po atliktų darbų ir mažesnės šildymo sąskaitos svarbu, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje modernizavimo darbai prisideda tiek prie gyventojų gerovės kūrimo, tiek prie ekonomikos konkurencingumo stiprinimo ir šalies klimato kaitos mažinimo įsipareigojimų vykdymo.