Dar 1957 metais pastatyto dviejų aukštų daugiabučio modernizavimo darbai prasidėjo 2018 m. kovo mėnesį, kai gyventojai priėmė vieningą sprendimą. 2019 m. sausį buvo nupirkti techninio projekto parengimo darbai ir ekspertizė, o statybos darbai buvo pradėti vykdyti rugpjūtį.
„Daugiabučio modernizavimo metu buvo atnaujinta ir pertvarkyta šildymo sistema – ji buvo subalansuota, pakeisti vamzdynai, įrengti termostatiniai ventiliai bei individualios šilumos apskaitos prietaisų ir daliklių sistemos. Taip pat buvo sutvarkyta natūrali vėdinimo sistema, apšiltintos pastogės perdangos, išorinės sienos bei pašalinti jų defektai“, – pasakoja Jelena Čalkina, Renovacijos projektų vadovė.
Modernizacijos metu taip pat buvo apšiltintas šlaitinis stogas, įskaitant jo konstrukcijos sustiprinimą ir deformacijų šalinimą, pakeista stogo danga, sutvarkytos ir įrengtos lietaus nuvedimo sistemos. Papildomai buvo pertvarkytos ir atnaujintos karšto vandens sistemos, pakeisti vamzdynai, bendrojo naudojimo patalpose įdėti nauji, mažesnio šilumos pralaidumo langai, bei įėjimo durys. Butuose taip pat buvo pakeisti langai.
„Atlikus darbus, didžiausias jų privalumas gyventojams – šilumos sutaupymai ir mažesnės sąskaitos už šildymą, modernizuotas daugiabutis pasiekė B energetinio efektyvumo klasę, o skaičiuojamoji energija sumažėjo 72 proc. Tai lėmė, kad ne tik pagerėjo gyventojų gyvenimo kokybė, bet ir pakilo jų būsto vertė“, – teigia J. Čalkina.
Pašnekovė pažymi, kad šią žiemą sąskaitoms už šildymą ir elektrą šokus į rekordines aukštumas, Vilniaus g. 11 esančio daugiabučio gyventojai džiaugiasi, kad modernizavus gyvenamąjį namą, jie moka 30 proc. mažesnius komunalinius mokesčius.
„Visas daugiabučio renovacijos procesas buvo itin sklandus – gyventojai buvo vieningi, nesulaukėme jokių skundų ar darbų trikdžių. Tuo džiaugiamės tiek mes, kaip projekto administratoriai, tiek gyventojai – dalis jų visuomet kiek nerimauja, ar pavyks išvengti iššūkių, tačiau šio daugiabučio atnaujinimo istorija puikus gerosios praktikos pavyzdys, kuris parodo, kad nuolatinis bendradarbiavimas padeda pasiekti geriausių rezultatų“, – pasakoja J. Čalkina.
Gerieji renovacijos pavyzdžiai motyvuoja
Anot Renovacijos projektų vadovės, renovuojant daugiabutį nebuvo susidurta su gyventojų pasipriešinimu ar dideliais iššūkiais, procesas vyko lengvai. Tai galimai lėmė gerieji renovacijos pavyzdžiai – jau modernizuoti daugiabučiai.
„Mūsų miestas nedidelis, žmonės pažįsta vieni kitus ir daug bendrauja, dalinasi informacija apie tai, kaip pagerėjo gyvenimo kokybė. Modernizacijos darbai paskatino bendruomenę dar labiau bendrauti, priimti vieningus sprendimus, gražinti ir puoselėti savo turtą bei aplinką. Šis daugiabutis paskatino ir aplinkinių susidomėjimą“, – apie renovacijos privalumais dalijasi J. Čalkina.
Pašnekovė pasakoja, kad šis daugiabutis priklauso savivaldybės Kvartalinės renovacijos programai, todėl po daugiabučio atnaujinimo aplink jį taip pat buvo sutvarkyta aplinka, apšvietimas, bei automobilių stovėjimo aikštelė.
Šiuo metu Švenčionyse atnaujinta 14 daugiabučių, 6 – užbaigimo etape, o dar 9 namų gyventojai ketina dalyvauti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, nes yra pritarę renovacijai.
Metų renovacijos projekto rinkimai
Šis daugiabutis dalyvauja „Metų renovacijos projekto“ rinkimuose, kuriuos inicijuoja Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Geriausius įgyvendintus projektus kviečiami rinkti visi Lietuvos gyventojai – balsavimas už kandidatus ir laimėtojų paskelbimas vyks balandžio mėn.
Prieš atiduodant savo balsą, APVA rekomenduoja susipažinti su kiekvienu projektu atskirai ir patyrinėti, kokią naudą po renovacijos gavo daugiabučio gyventojai. Svarbu įvertinti jo energetinį efektyvumą, panaudotus atsinaujinančius energijos šaltinius, indėlį į aplinkosaugą, bendruomeniškumą (kaip gyventojai kartu sprendė iškilusius iššūkius ir priiminėjo sprendimus) bei projekto privalumus ne tik gatvės, rajono ar net viso miesto mastu.
Nors graži daugiabučio išvaizda po atliktų darbų ir mažesnės šildymo sąskaitos svarbu, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje modernizavimo darbai prisideda tiek prie gyventojų gerovės kūrimo, tiek prie ekonomikos konkurencingumo stiprinimo ir šalies klimato kaitos mažinimo įsipareigojimų vykdymo.