Techniškai netvarkingų automobilių problema
Susisiekimo ministerijos ir Techninių apžiūrų įmonių asociacijos duomenimis, apie 50 proc. mūsų keliuose važinėjančių transporto priemonių yra techniškai netvarkingos, dalis jų – dar ir taršios.
„Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Šie reikalavimai apima ir į aplinką išmetamų teršalų (išmetamųjų dujų, eksploatacinių skysčių) reikalavimus. Išmetamų teršalų normų viršijimas laikomas dideliu transporto priemonės techninės būklės trūkumu. Transporto priemonių išmetamų teršalų atitiktis techniniuose reikalavimuose nustatytoms normoms yra tikrinama privalomosios techninės apžiūros (TA) metu, taip pat keliuose.
Techninės apžiūros metu nustačius normų viršijimą, taip pat kitus pažeidimus, susijusius su išmetamųjų dujų neutralizavimo įranga, transporto priemonei nesuteikiama teisė dalyvauti viešajame eisme tol, kol trūkumai bus pašalinti“, – aiškina Aplinkos ministerijos (AM) Taršos prevencijos politikos grupės vyr. specialistė Renata Gagienė.
Transporto priemonių išmetamų teršalų patikrinimus Lietuvos keliuose atlieka Aplinkos apsaugos departamentas. Už išmetamųjų teršalų normų viršijimą transporto priemonės savininkui taikoma administracinė nuobauda, kuri fiziniam asmeniui svyruoja nuo 100 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 500 eurų.
Tačiau šiuo metu Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai neturi teisės taikyti griežtesnių poveikio priemonių. Teisę vykdyti transporto priemonių techninės būklės (įskaitant ir į aplinką išmetamų teršalų reikalavimų) patikrinimus keliuose, kaip aiškina R. Gagienė, turi policijos pareigūnai ir Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai.
„Esant pagrįstam poreikiui, šie pareigūnai turi teisę nusiųsti transporto priemonę į TA įmonę išsamiam patikrinimui, o nustačius, jog sustabdyta transporto priemonė kelia grėsmę eismo saugumui – panaikinti privalomosios TA dokumentų galiojimą“, – teigia aplinkos ministerijos atstovė.
Priemonių sąrašas gausėja
Techniškai netvarkingų transporto priemonių eksploatavimą parodė 2021 m. Vilniaus mieste atlikto transporto taršos nuotolinio matavimo rezultatai.
„Nustatyta, kad Vilniaus orą labiausiai teršia autobusai, sunkieji krovininiai automobiliai ir senesni dyzelinu varomi lengvieji automobiliai. Rekomenduota stiprinti senų automobilių techninę priežiūrą, identifikuoti pačias taršiausias transporto priemones ir atlikti jų pakartotinę TA, šviesti visuomenę, kaip palaikyti gerą transporto priemonių techninę būklę, ir panašiai“, – sako R. Gagienė.
Taip pat nustatyta, jog iš mobilių taršos šaltinių su autotransporto išmetamomis dujomis į Vilniaus aplinkos orą per metus patenka 107,9 tonos teršalų, iš kurių 77 proc. – anglies monoksidas. Tai sudaro net 88 proc. visų į atmosferą išmetamų teršalų, o vienam gyventojui apytiksliai jų tenka 0,3 kg per metus.
Atsižvelgiant į tai, jog didelė dalis Lietuvos keliuose važiuojančių transporto priemonių yra techniškai netvarkingos, Aplinkos ministerijos iniciatyva suintensyvintas tarpinstitucinis bendradarbiavimas su Susisiekimo ministerija, Lietuvos transporto saugos administracija, TA įmonių asociacija „Transeksta“ ir policija siekiant rasti geriausius sprendimus transporto priemonių keliuose keliamai taršai mažinti. Taip buvo išanalizuoti teisės aktai, nustatyti jų trūkumai ir pradėti jų pakeitimo darbai.
„Nuspręsta sustiprinti Aplinkos apsaugos departamento įgaliojimus transporto priemonių taršos kontrolės srityje ir parengti bei derinami Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pakeitimai, kuriais siūloma suteikti Aplinkos apsaugos departamentui įgaliojimus savarankiškai atlikti transporto priemonių išmetamų teršalų keliuose patikrinimus, o nustačius neatitikimą reikalavimams – panaikinti TA dokumentų galiojimą. Taip pat siūloma ir LTSA keliuose tikrinti lengvųjų keleivinių bei krovininių automobilių taršą“, - pasakoja AM Taršos prevencijos politikos grupės vyr. specialistė.
Šįmet taip pat numatoma įvertinti nuotolinės transporto priemonių išmetamų teršalų stebėsenos sistemos įdiegimo galimybes ir priimti sprendimą dėl tokios sistemos taikymo nuolat. Ši sistema, anot specialistės, leistų nuotoliniu būdu (nesustabdant transporto priemonių) nustatyti jų išmetamų teršalų kiekį realiomis važiavimo sąlygomis ir taip nustatyti taršiausias transporto priemones.
Skatina įsigyti mažiau taršius automobilius
VĮ „Regitra“ duomenimis, iki 2023 m. kovo 1 d. Lietuvoje buvo įregistruotos beveik 1,3 mln. dyzeliu varomų transporto priemonių, daugiau nei 460 tūkst. – varomų benzinu ir tik kiek mažiau nei 11 tūkst. – naudojančių tik elektrą. Situaciją paaštrina ir tai, kad dauguma Lietuvoje eksploatuojamų automobilių yra senesni nei 10 metų.
Tačiau gera žinia ta, kad Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia fizinius asmenis, planuojančius atsisakyti taršaus automobilio, pateikti paraišką kompensacijai gauti už įsigytą mažiau taršią transporto priemonę, el. paspirtuką, dviratį, viešojo transporto bilietą ar dalijimosi paslaugas. Taip pat iki 2023 m. birželio 1 d. vyksta kvietimas „Mažiau taršių judumo priemonių fiziniams asmenims skatinimas“, suteikiantis galimybę gyventojams atsisakyti taršių automobilių ir persėsti į mažiau taršias transporto priemones.
„Planuojantiems įsigyti mažiau taršų automobilį ar kitą darnaus transporto priemonę, šis kvietimas – puiki galimybė pasinaudoti valstybės parama ir kompensuoti dalį šių išlaidų. Taršių automobilių atsisakymas ne tik prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir oro taršos mažinimo, bet taip pat leidžia pasirinkti transporto priemones, kurios teikia malonumą, ypač artėjant vasaros sezonui“ – teigia APVA Nacionalinių programų valdymo departamento direktorius Jonas Balkevičius.
Ne ką mažiau svarbios ir komunikacinės kampanijos. Šiuo metu Aplinkos ministerija kartu su APVA įgyvendina komunikacinę kampaniją „Būk modernus – keisk ratus“, kuria siekiama gyventojus šviesti ir skatinti judėti darniau.
Reiktų nepamiršti ir tarptautinių iniciatyvų, kaip Europos judumo savaitė. Ilgą laiką Aplinkos ministerija buvo šios Europos Komisijos iniciatyvos koordinatorė Lietuvoje ir rugsėjo 16–22 d. skatindavo savivaldybes, organizacijas ir pačius gyventojus keliauti aplinkai draugiškais būdais.
Savaitę vainikuojanti „Diena be automobilio“ irgi turi papildomų naudų: daugelis savivaldybių gyventojams dovanoja nemokamą viešąjį transportą, organizuojamos įvairios akcijos, pavyzdžiui, pernai Policijos departamento pareigūnai ir aplinkosaugininkai stabdė automobilius, kuriuose važiavo pavieniai vairuotojai, ir dovanojo viešojo transporto bilietus, kviesdami keliauti aplinkai draugiškais būdais.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.