„Nepaisant to, kad šiandien turime daugybę inovatyvių priemonių ir metodų, kuriais galima efektyviai spręsti nevaisingumą, šios problemos mastas nemažėja. Nesėkmingas ir ilgas periodas, bandant susilaukti vaikų, daugeliui porų tampa labai sunkiu išbandymu, kuris pareikalauja ne tik fizinių jėgų, bet gali stipriai paveikti ir abiejų partnerių psichologinę savijautą“, – sako gydytoja akušerė ginekologė Maja Rokicka.
Remiantis LR Sveikatos ministerijos publikuotais duomenimis, su nevaisingumo problema susiduria apie 10–15 proc. porų arba maždaug kas šešta pora Lietuvoje. Tam, kad būtų paprasčiau įvertinti šios problemos mastą mūsų šalyje, vaisingumo sutrikimų turinčių žmonių skaičių galime prilyginti gyventojų skaičiui Klaipėdoje.
Dažnai nevaisingumas tapatinamas išskirtinai tik su moters sveikata, tačiau tarptautinė statistika teigia, kad sutrikimo priežastis nėra susijusi su konkrečia lytimi: vyrų sveikatos problemos lemia 20–30 proc. visų vaisingumo sutrikimų atvejų, moterų – 20–35 proc., abiejų partnerių – 25–40 proc. Neaiškios kilmės nevaisingumas sudaro 10–20 proc.
Tyrimo rezultatai, kurie patvirtino hipotezę
„Nuo 35 metų tikimybė pastoti po truputį mažėja, tačiau teigti, kad amžius yra pagrindinė nevaisingumo priežastis, būtų klaidinga. Nevaisingumo priežastys gali būti susijusios su daugybe veiksnių: genetika, fizine sveikata, persirgtomis ligomis, gyvenimo būdu, žalingais įpročiais, psichologine savijauta“, – sako M. Rokicka.
Nesenai „The Guardian“ publikuotas naujas tyrimas patvirtino ilgai tik prielaida buvusį faktą, kad nesėkmingas bandymas susilaukti vaikų tiesiogiai susijęs su aplinka, kurioje mes gyvename. Šis didelio mąsto tyrimas buvo atliekamas Kinijoje, o jame dalyvavo 18 000 porų, bandančių susilaukti vaikų.
Po ilgus metus trukusių stebėjimų mokslininkai pateikė sensacingas išvadas – poroms, gyvenančioms didesnio užterštumo vietovėse, nevaisingumo rizika padidėja iki 20 procentų. Rezultatai taip pat parodė, jog oro tarša neigiamai veikia abiejų lyčių lytinę sveikatą. Tokioje aplinkoje gyvenančių moterų organizme sumažėja kiaušinėlių skaičius ir jų kokybė, o vyrų organizme – spermatozoidų kiekis bei jų kokybė.
Pasak M. Rokickos, planuojant susilaukti vaikų, tai itin svarbūs veiksniai, nuo kurių priklauso ne tik pats pastojimo faktas, bet ir bandymo pastoti periodas.
Nepaisant to, kad mokslininkams vis dar nepavyksta nustatyti konkrečių cheminių medžiagų, turinčių įtakos vaisingumui, šio tyrimo išvados darkart skatina pagalvoti apie tai, kaip kiekvienas iš mūsų, atsakingai vartodamas, gali pagerinti ir savo fizinę sveikatą.
Nesaikingas vartojimas teršia orą, kuriuo kvėpuojame
Vertinant ekonominiu ir socialiniu aspektu, aktyvus vartojimas visuomenei suteikia daug naudos – sukuriamos papildomos darbo vietos ir sumokami mokesčiai, kas lemia šalies bei jos gyventojų gerovę, pagaminami žmogui reikalingi ir gyvenimo kokybę gerinantys produktai.
Tačiau aktyvi pramonė turi ir kitą medalio pusę – neigiamą poveikį aplinkai ir žmogui. Gamybos metu teršalai patenka į orą, kuriuo kvėpuojame, dalis kenksmingų medžiagų nukeliauja į vandens telkinius bei dirvožemį ir taip patenka į žuvį, maistines kultūras.
Visiškai atsisakyti to, kas palengvina kasdieninį gyvenimą, būtų sudėtinga, o turbūt ir netikslinga, tačiau kiekvienas iš mūsų gali bent šiek tiek sumažinti vartojimą. Pabodusius daiktus nesudėtinga atnaujinti, sugedusius – pataisyti, o nenaudojamus – padovanoti ar parduoti tam, kuriam to daikto iš tiesų reikia.
Rūšiuodami atliekas mažiname aplinkos taršos lygį
Nors atrodo, kad aplinkoje paliktas plastikinis maišelis ar į bendrą atliekų dėžę išmestas stiklinis indelis reikšmingos įtakos aplinkos taršai nedaro, tačiau kai taip mąsto ir elgiasi milijonai žmonių, tai tampa globalia problema.
Dauguma atliekų natūraliai suyra per kelis dešimtmečius, o plastiko gaminiams prireikia net 200–500 metų. Rūšiuojant šiukšles, daugumą atliekų galima perdirbti ir pagaminti naujus, tokios pačios kokybės daiktus, neeikvojant tam brangių gamtos resursų.
Tai ne tik praktiškas, bet ir tvarus sprendimas – gaminant produktus iš antrinių žaliavų, žymiai sumažinamas atliekų kiekis sąvartynuose ir bendras taršos lygis.
Produktai, kuriuos vartojame, daro įtaką ne tik mūsų sveikatai, bet ir aplinkai
Efektyviai prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo mes galime ir rinkdamiesi produktus. Kokybiškos sudėties, ekologišką ženklinimą turintys gaminiai ne tik palankesni mūsų sveikatai, bet pagaminti be žmogui ir aplinkai kenksmingų medžiagų.
Tas pats pasakytina ir apie švaros priemones. Buitinė chemija, kurioje nėra agresyvių priedų, tokių kaip chloras, parabenai, fosfatai, glikolio eteriai, flatatai, izotiazolinonai, valymo metu nekenkia žmogui, o su nuotekomis patekusi į aplinką, nedaro žalos ekosistemai.
Taip pat tvarumo politikoje ne mažiau svarbūs ir buitiniai prietaisai, kuriuos mes kasdien naudojame. Kokybiški, energijos išteklius taupantys įrenginiai ne tik ilgiau tarnauja, bet ir padeda tausoti ribotus gamtos resursus, mažiau teršia aplinką.
Tam, kad prisidėtume prie aplinkos taršos mažinimo ir pasirūpintume savo sveikata, neprivalome iš esmės keisti gyvenimo būdo, pakanka tik suprasti patį tvarumo principą ir šiek tiek pakoreguoti kasdienius įpročius.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.